Klecko mūšis

Priklauso: Karas prieš Krymo chanatą

Data	1506 m. rugpjūčio 6 d.
Vieta	Kleckas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, dabar Baltarusija
Rezultatas	LDK pergalė

Konflikto šalys

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Krymo chanatas

Vadovai ir kariniai vadai

Mykolas Glinskis

Menglis Girėjus

Pajėgos

6-7 tūkst. karių

6-12 tūkst. karių

Klecko mūšis įvyko 1506 m. rugpjūčio 6 d. Klecko mieste (dabartinėje Baltarusijoje), kuriame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenė, vadovaujama Mykolo Glinskio, sumušė totorius. Tai bene didžiausia Lietuvos pergalė prieš totorius.

Mūšio istorija redaguoti

XIV−XV a. totoriai nebuvo grėsmingiausias Lietuvos priešas. Jie buvo kaimynai, su kuriais būta įvairių santykių. Vytautas kišosi į totorių vidaus kovas, tą patį darė ir Kazimieras Jogailaitis. Galiausiai nuo Aukso Ordos atskilusiame Krymo chanate su Lietuvos pagalba pavyko įsitvirtinti Chadži-Girėjui (1428−1435 m. ir 1444−1466 m.), kuris palaikė draugiškus santykius su Lietuva. Tačiau 1480 m. jo sūnus Menglis Girėjus (1467−1515 m.) sudarė sąjungą su Maskva ir tapo aršiu Lietuvos priešu. Krymo totoriai ėmė niokoti pietines LDK sritis, o XVI a. pradžioje pasiekė ir rytinius etninės Lietuvos pakraščius. Būtent su Mengli-Girėjaus sūnų Fatiho ir Burnašo vadovaujama kariuomene lietuviai ir susikovė Klecko mūšyje.

Tai nereiškia, kad XVI a. pradžioje totoriai buvo tapę mirtinu Lietuvos priešu. Priešingai − kovodama su kylančia Maskva Lietuva bandė remtis nusilpusia Didžiąja Orda, o svarbiausia tai, kad nuo Tochtamyšo pabėgimo į Lietuvą laikų pačioje Lietuvoje gyveno nemažai totorių, kurie drauge su lietuviais bei rusais kovėsi už savo naująją tėvynę. 1506 m. į Klecko mūšį Lietuvos kariuomenę vedęs Mykolas Glinskis taip pat buvo totorių chano Mamajaus palikuonis.

Už Lietuvos kovos su Krymo totoriais tuo metu slypėjo kur kas svarbesnė kova − Lietuvos kova su kylančia Maskvos valstybe. 1503 m. kovo 28 d. paliaubų sutartimi baigėsi antrasis Lietuvos karas su Rusija, po kurio Lietuva patyrė didelių teritorinių nuostolių. Tačiau tai nereiškė, kad ginklus sudėjo Maskvos sąjungininku tapęs Krymo chanas Menglis Girėjus, kurį Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III specialiai kurstė nenutraukti antpuolių į Lietuvą. 1503 m. rugpjūčio pabaigoje − rugsėjo pradžioje Krymo totoriai jau niokojo Slucko, Klecko, Nesvyžiaus apylinkes. Iškilo tiesioginis pavojus sostinei, todėl 1503 m. rugsėjo 9 d. Aleksandras Vilniaus miestiečiams suteikė privilegiją apjuosti Vilnių mūro siena (ji buvo užbaigta 1522 m.). Tuo metu ėmė aštrėti konfliktai Lietuvos Ponų tarybos viduje. 1503 m. rudenį Aleksandro favoritu tapo totorių kilmės kunigaikštis Mykolas Glinskis.

1506 m. balandžio 17 d. jau sunkiai sergantis, paralyžiuotas, Aleksandras atvyko į Vilnių ir nutarė sušaukti seimą Lydoje, ketindamas perduoti valdžią savo broliui Žygimantui. Liepos 24−25 d. Lydoje jis surašė testamentą, savo įpėdiniu Lietuvoje paskirdamas Žygimantą. Bet tuo pačiu metu į Lietuvą įsiveržė Krymo totoriai, ir Aleksandras buvo neštuvais išgabentas į Vilnių. Lietuvos didikai sutelkė 7 000 vyrų kariuomenę. Jos vadovavimą Aleksandras paskyrė etmonui Stanislovui Kiškai ir savo favoritui Mykolui Glinskiui, tačiau Kiška žygio metu susirgo, todėl lemiamam mūšiui vadovavo vienas Glinskis. Liepos 30 d. kariuomenė išžygiavo iš Lydos ir rugpjūčio 6 d. prie Klecko stojo į mūšį su totoriais.

Prie Klecko totoriai buvo įsirengę stovyklą, iš kurios pasklidę atskirais būriais plėšė plačias apylinkes. Mūšis baigėsi visiška lietuvių pergale. Užimtoje stovykloje buvo rastas gausus grobis ir išvaduoti belaisviai. Dvi dienas po mūšio Lietuvos kariuomenė laukė apylinkėse plėšikaujančių totorių būrių, kurie, nežinodami apie mūšį, grįždavo į stovyklą ir patekdavo į lietuvių rankas. Rugpjūčio 12 d. Glinskis atvyko į Vilnių ir dar spėjo mirštančiam didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui pranešti apie totorių sutriuškinimą, o jau rugpjūčio 19 d. Aleksandras mirė.

Įamžinimas redaguoti

Kaip padėkos ženklą už laimėtą Klecko mūšį prieš totorius Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis kancleris Mikalojus Radvilaitis fundavo Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčią, šalia jos įkūrė senosios regulos karmelitų vienuolyną.

Nuorodos redaguoti

Tomas Baranauskas: Ką mums reiškia pergalė prieš totorius? Archyvuota kopija 2008-06-04 iš Wayback Machine projekto.
Klecko mūšis (baltarusių, lenkų, rusų k.)
Klecko mūšio vieta