Kalnaberžė

Portal.svg
Kalnaberžė
Kalnaberze002.JPG
Kalnaberžė prie kelio į Krekenavą

Kalnaberžė
Koordinatės 55°23′49″š. pl. 24°00′29″r. ilg. / 55.397°š. pl. 24.008°r. ilg. / 55.397; 24.008 (Kalnaberžė)Koordinatės: 55°23′49″š. pl. 24°00′29″r. ilg. / 55.397°š. pl. 24.008°r. ilg. / 55.397; 24.008 (Kalnaberžė)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybės vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Surviliškio seniūnija
Gyventojų skaičius 324 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka KalnaberžėVikiteka

rus. Калноберже, lenk. Kałnoberże

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kalnãberžė
Kilmininkas: Kalnãberžės
Naudininkas: Kalnãberžei
Galininkas: Kalnãberžę
Įnagininkas: Kalnãberže
Vietininkas: Kalnãberžėje

Kalnaberžė – kaimas Kėdainių rajono teritorijoje, prie kelio  195  KėdainiaiKrekenavaPanevėžys , 13 km į šiaurę nuo Kėdainių, dešiniajame Nevėžio krante. Seniūnaitijos centras.

Ambulatorija

Yra paštas (LT-58060), Kalnaberžės dvaras, ambulatorija, narkomanų reabilitacijos centras, medicinos punktas, pradinė mokykla, Kalnaberžės biblioteka. Veikia kaimo bendruomenė. Stūkso Kalnaberžės piliakalnis.

GeografijaKeisti

Kaimo centre yra tvenkinys (įrengtas ant Pakruostėlės upokšnio), kiek toliau rytuose teka Kruosto upelis. Į vakarus nuo gyvenvietės dunkso Kalnaberžės miškas.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Šlapaberžė - 6 km SURVILIŠKIS - 6 km
KREKENAVA - 17 km
 
     
     
     
Sirutiškis - 5 km
KĖDAINIAI - 12 km

IstorijaKeisti

Prie kaimo yra apardytas I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Kalnaberžės piliakalnis su gyvenviete. Gyvenvietėje rastas senovinis akmeninis kirvis.

Kalnaberžė pirmą kartą paminėta 1371 m. H. Vartbergės Livonijos kronikoje. Tais metais kalavijuočiai, niokodami Nevėžio vidurupį, nusiaubė Kalnaberžę, kronikoje vadinamą Calleberze. XVI a. minimas Kalnaberžės kaimas, 1562 m. jame buvo 9 valakai žemės ir 9 valstiečių kiemai.

Vėliau įsikūrė Kalnaberžės dvaras. XVII a.XVIII a. dvaras priklausė Radviloms. XVII a. Radvilos pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią. XIX a. dvaras atiteko grafams Čapskiams. 1838 m. kaime sudegė 14 kiemų. Po 1863 m. sukilimo dvarą įsigijo rusų generolas Košelevskis, kuris 1882 m. jį pardavė carinės Rusijos imperijos kariuomenės generolui A. Stolypinui. XIX a. pab. stovėjo medinė katalikų koplyčia.[2]

1901 m. kaime susekta slaptoji lietuviška mokykla. 1902 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla su amatų skyriumi. 1925 m. dvare įkurta pirmoji Lietuvoje nepilnamečių nusikaltėlių auklėjimo įstaiga. 19491959 m. veikė vaikų namai. 19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Surviliškio valsčius Kėdainių apskritis
19501954 m. Kalnaberžės apylinkės centras Dotnuvos rajonas
19541959 m. Surviliškio apylinkė
19591995 m. Kėdainių rajonas
1995 Surviliškio seniūnija Kėdainių rajono savivaldybė


 
Kryžius Lietuvos nepriklausomybei paminėti
 
Senosios Kalnaberžės kapinės Nevėžio slėnio pašlaitėje

Pavadinimo kilmėKeisti

Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo ant kalno augusių beržų.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2011 m.
1820 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1977 m.[5] 1979 m.sur. 1985 m.[6]
357 452 511
(iš jų 130 dvare)
491 602 393 605 531
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - - -
420 377 324 - - - - -


Žymūs žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Kałnoberże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 719 psl. (lenk.)
  3. Kalnaberžė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 218 psl.
  4. KalnaberžėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 28 psl.
  5. KalnaberžėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 214 psl.
  6. Kazys Misius ir kt. Kalnaberžė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 187 psl.
  • Kalnaberžė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 404 psl.