Šlapaberžė
Šlapaberžė | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°25′19″š. pl. 23°55′19″r. ilg. / 55.422°š. pl. 23.922°r. ilg.Koordinatės: 55°25′19″š. pl. 23°55′19″r. ilg. / 55.422°š. pl. 23.922°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Dotnuvos seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 616 (2011 m.) | |
Altitudė | 60 m | |
![]() |
ŠlapaberžėVikiteka | |
rus. Шлапоберже | ||
Šlapaberžė – gyvenvietė Kėdainių rajone, 7 km į šiaurę nuo Dotnuvos, prie Kruosto upės. Seniūnaitijos centras. Stovi Šlapaberžės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (nuo 1861 m.), veikia Akademijos mokyklos skyrius, biblioteka, paštas (LT-58050), girininkija. Anksčiau veikė profesinė technikos mokykla, į kurią 2007 m. pabaigoje iš Apytalaukio dvaro buvo perkeltas Kėdainių pensionatas. Išlikęs dvaro pastatas ir parkas. Svarbiausia įmonė – Šlapaberžės ŽŪB. Keliai į Akademiją, Kalnaberžę, Vincgalį, Zacišius.
IstorijaKeisti
Šlapaberžė (Slappiberze) minima nuo 1371 m., kai buvo užpulta ir apiplėšta kryžiuočių. 1562 m. kaime buvo 19 ūkių, kurie sudarė 44 valakus. XVIII a. buvo karališkuoju kaimu. 1711 m. maro metu visi Šlapaberžės gyventojai žuvo. 1861 m. pastatyta Šlapaberžės bažnyčia. Išliko XIX a. pradžioje statyto Gintautų-Dziaveltovskių dvaro rūmų fragmentai ir parkas. Rūmų būta dviejų aukštų su trijų aukštų rizalitu. 1863 m. sukilimo metu rusų armija sugriovė kairį rūmų sparną, o už dalyvavimą sukilime dvaras buvo nusavintas. Apie 1870 m. dvarą nusipirko Vladislovas Kvinta, o jį valdė jo vyresnysis sūnus Mykolas. Jis atstatė apgriautą dvarą, vietoj sugriauto sparno įrengė verandą su baliustrada viršuje. 1918 m. Šlapaberžėje vyko valstiečių, dvaro darbininkų sukilimas, buvo užimtas dvaro centras. Dvarininkai su vokiečių kareivių pagalba sukilimą numalšino.
1950–1963 m. buvo Šlapaberžės apylinkės centras, vėliau prijungta prie Dotnuvos apylinkės. Buvo „Tiesos“ kolūkio centrinė gyvenvietė[3].
GyventojaiKeisti
1923 m. kaime buvo 241, bažnytkaimyje – 122 gyventojai.
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2011 m. | |||||||
1820 m. | 1886 m. | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[6] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
301 | 154 | 397 | 363 | 743 | 918 | ||
1979 m.sur. | 1987 m.[3] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | - | ||
1 089 | 1 415 | 1 040 | 583 | 616 | - | ||
|
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Szłapobierże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 5 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Šlapaberžė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 211 psl.
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Šlapaberžė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 416 psl.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
NuorodosKeisti
- Šlapaberžė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 447 psl.
- Šlapaberžės žemėlapiai
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
Zacišiai – 3 km | Naujieji Lažai – 4,5 km | Surviliškis – 7,5 km Puodžiai – 1 km |
|||||||||
KRAKĖS – 12,5 km |
|
Berželė – 5 km | |||||||||
DOTNUVA – 7 km AKADEMIJA – 5 km |
Vincgalys – 2 km KĖDAINIAI – 15 km |
Kalnaberžė – 6 km |