Šlapaberžė
| Šlapaberžė | ||
|---|---|---|
  Šlapaberžė |
||
| 55°25′30″š. pl. 23°55′34″r. ilg. / 55.425°š. pl. 23.926°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Dotnuvos seniūnija | |
| Gyventojų | 523 | |
 Vikiteka |
Šlapaberžė | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Шлапоберже lenk. Szłapoburże, Szłapoberże, Szłapoberż, Szłapobierże, Ludwików[2] | |
Šlapaberžė – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 7 km į šiaurę nuo Dotnuvos, prie Kruosto upės. Seniūnaitijos centras. Stovi Šlapaberžės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (nuo 1861 m.), veikia Akademijos mokyklos skyrius, biblioteka, paštas (LT-58050), girininkija. Anksčiau veikė profesinė technikos mokykla, į kurią 2007 m. pabaigoje iš Apytalaukio dvaro buvo perkeltas Kėdainių pensionatas. Išlikęs Šlapaberžės dvaro pastatas ir parkas. Svarbiausia įmonė – Šlapaberžės ŽŪB. Keliai į Akademiją, Kalnaberžę, Vincgalį, Zacišius.
Istorija redaguoti
Šlapaberžė (Slappiberze) minima nuo 1371 m., kai buvo užpulta ir apiplėšta kryžiuočių. 1562 m. kaime buvo 19 ūkių, kurie sudarė 44 valakus. XVIII a. buvo karališkuoju kaimu. 1711 m. maro metu visi Šlapaberžės gyventojai žuvo. 1861 m. pastatyta Šlapaberžės bažnyčia. Išliko XIX a. pradžioje statyto Gintautų-Dziaveltovskių dvaro rūmų fragmentai ir parkas. Rūmų būta dviejų aukštų su trijų aukštų rizalitu. 1863 m. sukilimo metu rusų armija sugriovė kairį rūmų sparną, o už dalyvavimą sukilime dvaras buvo nusavintas. Apie 1870 m. dvarą nusipirko Vladislovas Kvinta, o jį valdė jo vyresnysis sūnus Mykolas. Jis atstatė apgriautą dvarą, vietoj sugriauto sparno įrengė verandą su baliustrada viršuje. 1918 m. Šlapaberžėje vyko valstiečių, dvaro darbininkų sukilimas, buvo užimtas dvaro centras. Dvarininkai su vokiečių kareivių pagalba sukilimą numalšino.
Tarybiniais metais buvo „Tiesos“ kolūkio centrinė gyvenvietė.[3].
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Dotnuvos valsčius | Kėdainių apskritis |
| 1950–1959 m. | Šlapaberžės apylinkės centras | Dotnuvos rajonas |
| 1959–1963 m. | Kėdainių rajonas | |
| 1963–1995 m. | Dotnuvos apylinkė | |
| 1995– | Dotnuvos seniūnija | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
1923 m. kaime buvo 241, bažnytkaimyje – 122 gyventojai.
 | |||||||
| 1820 m. | 1886 m. | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 301 | 154 | 397 | 363 | 743 | 918 | ||
| 1979 m.sur.[8] | 1987 m.[3] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
| 1 089 | 1 415 | 1 040 | 583 | 616 | 523 | ||
| |||||||
Galerija redaguoti
-
Koplyčia -
Bažnyčia -
Dvaras -
Apleistos sodybos prie Šlapaberžės miško (šiaurės vakaruose) -
Kruostas prie Šlapaberžės -
Koplytėlė
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Szłapobierże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 5 psl. (lenk.)
- ↑ 3,0 3,1 Šlapaberžė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 211
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Šlapaberžė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 416 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Šlapaberžė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 447 psl.
- Szłapobierże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 5 psl. (lenk.)
Nuorodos redaguoti
- Šlapaberžės žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Zacišiai – 3 km | Naujieji Lažai – 4,5 km | Surviliškis – 7,5 km Puodžiai – 1 km |
| |||||||
| KRAKĖS – 12,5 km |
|
Berželė – 5 km | |||||||||
| DOTNUVA – 7 km AKADEMIJA – 5 km |
Vincgalys – 2 km KĖDAINIAI – 15 km |
Kalnaberžė – 6 km | |||||||||
