Naujoji Babilono karalystė
Naujoji Babilono karalystė – taip vadinamas Mesopotamijos civilizacijos laikotarpis tarp 626 ir 539 m. pr. e., kai žlugus Asirijos imperijai Babilonas vėl tapo pagrindine galia krašte. Ši valstybė taip pat vadinama Antraja Babilono karalyste[1] arba Chaldėjų karalyste.[2]
| Naujoji Babilono karalystė | ||||
| buvusi imperija | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Babilonas | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| karaliai | ||||
| 626–605 m. pr. m. e. | Nabopalasaras | |||
| 556–539 m. pr. m. e. | Nabonidas | |||
| Era | Senovė | |||
| - Asirijos žlugimas | 626 m. pr. m. e. m. | |||
| - Nukariauja Persija | 539 m. pr. m. e. m. | |||
Asirų viešpatavimo metu chaldėjų kilmės Nabopalasaras 626 m. pr. m. e. surengė sėkmingą sukilimą prieš Asiriją ir iškovojo Babilonijai nepriklausomybę. Taip įkurta Naujoji Babilono karalystė, dar vadinama XI (arba Chaldėjų) dinastija. Nabopalasaro valdymo laikotarpiu Babilonas vėl tapo prekybos ir kultūros centru. Svarbiausia vaidmenį vaidino stambieji žemvaldžiai, žyniai ir pirkliai.
Babilonija labiausiai suklestėjo valdant Nabuchodonosarui II (604–562 m. pr. m. e.), kuris perėmė kadaise Asirijai priklausiusias žemes. Buvo atstatytas Babilono bokštas, baigiami Ištarės vartai, įrenginėjami Semiramidės sodai. Babilonijoje klestėjo astronomija ir matematika.
Nabuchodonosaro II įpėdiniai buvo labai nežymūs.
549 m. pr. m. e. persų karalius Kyras iš Achemenidų dinastijos sukilo prieš medų karalių Astriagą Ekbatanoje. Astiago armija jį išdavė ir Kyras tapo visų iraniečių, elamitų ir gutijų valdovu. Praėjus 10 metų po pergalės prieš medus persai įsiveržė į Babiloną. Opio mūšyje jie nugalėjo Nabonidą. Spalio 12 d. persų inžinieriai nukreipė Eufrato vagą ir Kyro kariai be mūšio įžengė į Babiloną. Nabonidas pasidavė ir buvo ištremtas.
Kyras teigė, kad yra teisėtas Babilono karalių palikuonis ir keršijo Nabonidui už tai, kad šis nusigręžė nuo dievo Marduko. Babiloniečiai svetingai sutiko persus, bet neaišku dėl baimės ar kaip išvaduotojus. Kyras leido ištremtoms tautoms, tarp jų žydams, grįžti į tėvynę. Babilonas niekada neatgavo nepriklausomybės.
Valdovai
redaguoti- Nabopalasaras 626–605 m. pr. m. e.
- Nabuchodonosaras II 605–562 m. pr. m. e.
- Amelmardukas 562–560 m. pr. m. e.
- Neriglisaras 560–556 m. pr. m. e.
- Labašimardukas 556 m. pr. m. e.
- Nabonidas 556–539 m. pr. m. e.
Išnašos
redaguoti- ↑ Zara, Tom (2008). „A Brief Study of Some Aspects of Babylonian Mathematics“. Liberty University: Senior Honors Theses. 23. psl. 4
- ↑ Dougherty, Raymond Philip (2008). Nabonidus and Belshazzar: A Study of the Closing Events of the Neo-Babylonian Empire. Wipf and Stock Publishers. ISBN 978-1-55635-956-9. psl. 1
.svg){kind=small}
|
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |