Vikipedija

Žirmūnai

Šis straipsnis apie Vilniaus miesto dalį. Apie gyvenvietę Baltarusijoje skaitykite straipsnyje Žirmūnai (Baltarusija).
Žirmūnai
{{#if:
2020 m.
Žirmūnai
Žirmūnai
54°42′40″š. pl. 25°17′56″r. ilg. / 54.711°š. pl. 25.299°r. ilg. / 54.711; 25.299 (Žirmūnai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Žirmūnų seniūnija
Vikiteka Žirmūnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žirmū́nai
Kilmininkas: Žirmū́nų
Naudininkas: Žirmū́nams
Galininkas: Žirmū́nus
Įnagininkas: Žirmū́nais
Vietininkas: Žirmū́nuose

Žirmūnai – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante.[2]

2023 m. ruduo
2023 m. ruduo
2023 m. vasara
Fontanas

Istorija redaguoti

    Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Literatūroje ir senųjų vilniečių atsiminimuose minima, kad vietovė lenkiškai buvo vadinama Losiuvka. Tačiau, pasak kalbininko Jono Jurkšto, Losiuvka – tai ne dabartiniai Žirmūnai, o tik jų pradžia. Be to, Losiuvkos (Łosiowka; lenk. „łoś“ − briedis) negalima versti į Briedynę, nes tai asmenvardinės kilmės vietovardis, susijęs su šioje vietoje turėjusiu sklypą generolu Aleksandru Losevu, vienu iš 1863 m. sukilimo slopintojų, 1866 m. įsigijusiu Derevnictvos palivarką, vėliau ir Tuskulėnus.

Žirmūnų vardas kilęs iš mažos gatvės, buvusios dabartinių Žirmūnų teritorijoje dar Abiejų Tautų Respublikos laikais, pavadinimo. Gatvė buvo pažymėta XVI a. miesto plane. Pagal ką galėjo būti pavadinta Žirmūnų gatvė – informacijos rasti nepavyko. Gali būti, kad šios gatvės pavadinimas buvo susijęs su Žirmūnų kaimo vardu. Žirmū́nai [3] (blrs. Жырмуны, rus. Жирмуны) – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, šalia kelio Lyda–Varanavas, 15 km į pietus nuo Varanavo. Viena iš lietuvių kalbos salų. XIX a. buvo miestelis, Lydos apskrities Žirmūnų valsčiaus centras.[4]

Žirmūnų teritorijoje yra buvę keli kaimeliai: Leoniškės, Kazliškės, Šeimyniškės ir Pašeimyniškės. XVIII a. pab. Leoniškių, Kazliškių, Pašeimyniškių kaimai išnyko. XVII−XVIII a. šalia Šeimyniškių kaimo buvo Lietuvos valdovo pilies dvaras, vadinamas Derevnictva (Horodnictva). Vardo kilmė siejama su slaviškais žodžiais derevničij (liet. miškų prižiūrėtojas, girininkas) ir horodničij (liet. Pilių įtvirtinimų prižiūrėtojas). Spėjama, kad Derevnictvos dvarą įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima. Derevnictvos dvaras pagal savo funkciją galėjo būti laikomas Vilniaus pilių pagalbiniu ūkiu. Dvarui priklausę nelaisvi žmonės buvo vadinami šeimyna arba šeimyniškiais, o jų gyvenamas kaimas – Šeimyniškėmis. Šeimyniškių kaimas gyvavo iki XIX a. pabaigos. XVII a. Derevnictva prarado karališkąjį statusą. Dvarą yra valdę garsūs Lietuvos didikai Valavičiai, Rudaminai, Pacai, Tyzenhauzai ir kt.

Savo istoriją turi ir kita Žirmūnų teritorija – Šiaurės miestelis. Žirmūnai buvo susiję su kariuomene. Tai rodo iki šiol išlikę gatvių pavadinimai: Apkasų, Kareivių, Trimitų, Rinktinės. Čia buvo keletas kareivinių. Dalis teritorijos buvo vadinama Karo lauku, šioje vietoje vykdavo kariuomenės pratybos, paradai. Sovietmečiu Žirmūnuose buvusi neprieinama visuomenei kareivinių teritorija buvo vadinama Šiaurės miesteliu. Šis pavadinimas išlikęs iki šiol, nors teritorijos paskirtis pasikeitusi.

Šioje vietoje mūrinės kareivinės buvo pastatytos XIX amžiuje. XIX a. pab. – XX a. pr. jose buvo įsikūrę Rusijos imperijos kariniai daliniai. Tarpukariu kareivinėmis naudojosi lenkų kariai. Sovietmečiu čia buvo tankų dalinio karinė bazė (1945–1956 m. Šiaurės miestelyje buvo įsikūrusi 16-oji lietuviškoji divizija). Po nepriklausomybės atkūrimo bei sovietinės armijos pasitraukimo 1992 m. karinės bazės patalpas imta naudoti komercijai – čia įsikūrė įvairios parduotuvėlės, dirbtuvės, autoservisai, nemažai laidojimo paslaugas teikiančių firmų, vėliau pradėta gyvenamųjų namų statyba. 2001 m. vykdant statybos darbus Šiaurės miestelyje buvo rasta viena iš didžiausių Napoleono kariuomenės karių kapaviečių.

Apžvelgus dabartinės Žirmūnų teritorijos urbanistikos istoriją galima pasakyti, kad iki XX a. vidurio Žirmūnai buvo menkai apgyvendintas Vilniaus pakraštys. Tarpukario metais Žirmūnų teritorijoje daugiausia gyveno miesto darbininkai, čia buvo keletas kareivinių. Iki XX a. 7 deš. Žirmūnuose buvo tik kelios gatvelės, stovėjo nedideli mediniai namai. Vėliau šioje vietoje prasidėjo intensyvios statybos. Žirmūnų rajono statybai buvo skirtas aukštas dešinysis Neries krantas priešais Antakalnį. Anuomet tai buvo 127 ha plotas. Jame 1962 m. pagal tuometinius miestų gyvenamosios teritorijos funkcinio organizavimo principus buvo suplanuoti trys mikrorajonai (pirmąjį projektavo N. Chlomauskienė, antrąjį – Birutė Kasperavičienė, trečiąjį – L. Burneikienė; taip pat projektavo architektas Bronislovas Krūminis). Buvo numatyta rajoną užstatyti penkių, devynių ir dvylikos aukštų gyvenamaisiais namais pagal respublikai iš dalies pritaikytus sąjunginius tipinius projektus.

Iki 1965 m. rajone statyti tik 5 aukštų namai ir tik vėliau aukštesni.

Už Žirmūnų gyvenamąjį rajoną jo autoriams – architektams B. Kasperavičienei, B. Krūminiui ir V. Zubrui bei statybininkams – 1968 m. buvo suteikta TSRS valstybinė premija. Tai buvo pirmasis Tarybų Sąjungoje masinės gyvenamosios statybos, tad ir urbanistinės architektūrinės minties įvertinimas tokio rango premija, kuri labai pakėlė Lietuvos architektų prestižą.

Savybės redaguoti

Pagrindinė gatvė – Žirmūnų gatvė.

Žirmūnų teritorijoje per Nerį nutiesti 4 tiltai (iš šiaurės į pietus – Valakampių tiltas, Šilo tiltas, Žirmūnų tiltas ir Mindaugo tiltas). Yra Vilniaus sporto rūmai, Šiaurės miestelio technologijų parkas, autobusų parkas, VRM rūmai.

Memorialas redaguoti

Įsikūręs Tuskulėnų dvaras, Tuskulėnų rimties parkas. Tuskulėnų dvaro sodybos teritorijoje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas (Žirmūnų g. 1F) yra Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinys. Pagrindiniai Rimties parko akcentai – dvaro pastatai ir pilkapio formos kolumbariumas su koplyčia viduje. Kolumbariume palaidoti daugiau kaip 740 aukų, 1944–1947 metais KGB sušaudytų ir šiame parke užkastų žmonių, palaikai. Skulptoriaus Gedimino Karaliaus skulptūra „Kančių karūna“ (2004 m.) vainikuoja kolumbariumo viršūnę, o skulptūra „Kario vartai“ – įėjimą. Dailininkas Gitenis Umbrasas 2009 m. Tuskulėnų kolumbariume sukūrė mozaiką „Trejybė“ .

Kultūra redaguoti

Žirmūnuose gyveno ar tebegyvena kultūros asmenybės:

Menai redaguoti

Skulptūros redaguoti

Prie vieno palei Žirmūnų g. buvusių prekybos centrų „Žirmūnai“ 1970 m. pastatyta dekoratyvinė kompozicija iš granito, betono ir bronzos – skulptūra „Džiaugsmas“ (skulpt. Kazys Kisielis). Dalis šios skulptūros, deja, yra suniokota. 1991 m. prie buvusio prekybos centro „Šaltinėlis“ (Žirmūnų g. 106) pastatyta plieninė skulptūra „Prie šaltinio“ (skulpt. Eimantas Stankevičius). 2006 m. S. Žukausko ir Žygio gatvių sankirtoje pastatytas granitinis paminklas, skirtas 1979–1989 m. Afganistane žuvusiems kariams (skulpt. Antanas Kmieliauskas, archit. Virginija Bakšienė). Ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent iš šios vietos jaunuoliai buvo vežami į Afganistaną. Raitininkų g. skvere stovi meninė kompozicija „Suolas ir stulpas“ (skulpt. Antanas Šnaras, archit. Gintaras Čaikauskas, 2007 m.). 2008 m. ties Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankirta pastatyta Kazio Venclovo skulptūra „Kilimėlis“.

Kine redaguoti

Su rajonu susijęs Sidabrinę gervę 2009 m. pelnęs Giedrės Beinoriūtės vaidybinis filmas „Balkonas“ (2008), taip pat vaidybinis pilnametražis kino filmas „Anarchija Žirmūnuose“ (2010), sukurtas režisieriaus Sauliaus Drungos. Šio filmo pagrindiniai herojai gyvena arba lankosi Žirmūnuose. Kino juostoje šmėžuoja šio mikrorajono sovietinės statybos daugiabučių blokai. Konkreti vieta nesunkiai atpažįstama ir iš aplinkos, ir iš arti parodomų troleibusų stotelių ženklų su rajono užrašu, kartkartėmis įterpiami šio rajono planai iš paukščio skrydžio. Žirmūnai kaip socialinė, dvasinė dimensija iškyla ir Andriaus Blaževičiaus trumpo metražo vaidybiniame filme „Dešimt priežasčių“ (2011), 2012 m. apdovanotame Sidabrinės gervės nominacija.

Vaizdai redaguoti

  •  
    1873~1881 m. Tuskulėnai (dab. Žirmūnų sudėtinė dalis)
  •  
    2006 m.
  •  
    2006 m. laivas Neryje ties Žirmūnais

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.71 ir 25.30“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
  3. ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  4. ↑ Żyrmuny (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 895 psl. (lenk.)

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Žirmūnai&oldid=7112028"