Paprastasis gružlys

(Nukreipta iš puslapio Gružlys)
Gobio gobio
Gružlys (Gobio gobio)
Paprastasis gružlys (Gobio gobio)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Karpžuvės
( Cypriniformes)
Šeima: Karpinės
( Cyprinidae)
Gentis: Gružliai
( Gobio)
Rūšis: Paprastasis gružlys
( Gobio gobio)
Binomas
Gobio gobio
Linnaeus, 1758

Paprastasis gružlỹs (Gobio gobio) – karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvis.

Kiti lietuviški pavadinimai redaguoti

Paprastieji gružliai įvairiuose Lietuvos regionuose vadinami gana skirtingai. Suduvoje dažniausiai vadinamas:grùžlis, grùžė, gružė̃, grùžas. Aukštaitijoje: kelbùkas. Kuršių marių regione ši žuvis dar vadinama kilbuku. Dzūkijoje: kelbùkas, kélbas, kìlbas. Turi dar ir tokius pavadinimus: zablys, guirė, gramzdė, kriaunis. Žemaitiškai vadinamas roboilis, goirė, grondols, grondolīs.

Kūno matmenys redaguoti

Suaugusio paprastojo grūžlio kūno ilgis esti nuo 8 cm, ir dažniausiai pasitaiko 10-15 cm ilgio, svoris 50-100 g. Latvijoje dažniausiai pasitaiko 14 cm ilgio ir 37 g svorio. Maksimalus paprastųjų gružlių kūno ilgis gali siekti iki 25 cm, svoris iki 350 g[2].

Išvaizda redaguoti

Paprastojo gružlio dydis, spalva, ūselių ilgis labai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Kūnas žemas, apvalus, ties galva storas, su ilga uodegine dalimi. Nugara rausva ar žalsva. Šonai šviesiai pilki arba rusvi su 8 - 12 juodomis ar žalsvomis dėmėmis. Pilvas gelsvai baltas. Žvynai stambūs, ploni. Akys gana didelės ir judrios. Lūpos storos. Apatinės žiotys su ūseliais kampuose.

Veisimasis ir augimas redaguoti

Neršto metu patinai patamsėja ir jų kūną išberia balsvi spuogeliai. Neršia porcijomis 1-3 tūkstančius ikrelių ant smėlio gegužės - birželio, kada vandens temperatūra sušyla iki +12C +15 C. Ikreliai apvalūs, lipnūs, pilkšvi 1,3-1,5 mm, randami krūvelėmis ant dugno. Embrionai vystosi 10-12 parų. Išsiritusios lervos 4,5-5 mm ilgio. Subręsta trečiais gyvenimo metais.

Mityba redaguoti

Jaunikliai minta zooplanktonu, vėliau smulkiais dugniniais bestuburiais. Suaugę minta dugne gyvenančiais bestuburiais, kirmėlėmis, vabzdžių, ypač trūklių lervomis, vėžiagyviais, vandens augalais. Minta ir kitų žuvų ikrais.

Paplitimas pasaulyje redaguoti

Savaime paplitę dalyje Europos, tai Šiaurės, Baltijos, Baltosios jūrų ir Volgos upės baseinai.

Paplitimas Lietuvoje ir gyvenamas biotopas redaguoti

Lietuvoje labai dažna gėlavandenė žuvis. Paprastieji gružliai paplitę švariose, srauniose upėse, Kauno ir Kuršių mariose, retesni pratakiuose ežeruose. Dažniausiai laikosi tuntais sekliose vietose upės ar ežero dugne, žemiau rėvų, o jeigu srovė nestipri, tai ir pačiose rėvose. Į paviršių nepakyla. Mėgsta vidutinio sraunumo ar apysraunias, seklias, smėlėtas ar žvirgždėtas, neapaugusias ar beveik neapaugusias vandens augalija vietas.

Paprastųjų gružlių priešai redaguoti

Apart žmogaus, pagrindiniai jų priešai upėse ir ežeruose gyvenančios plėšriosios žuvys - paprastosios vėgėlės, europinės lydekos, paprastieji starkiai.

Žvejyba ir žuviena redaguoti

Paprastieji gružliai yra geras masalas žvejojant plėšriąsias žuvis. Paprastuosius gružlius lengva suvilioti įbridus į vandenį ir su kojomis lengvai išjudinus smėlį. Jie godžiai puola ir ant kabliuko užnertą slieką ar net jo mažą gabalėlį. Paprastojo gružlio žuviena labai skani.

Taip pat skaityti redaguoti

Naudota literatūra ir kiti šaltiniai redaguoti

  1. „IUCN Red List - Gobio gobio“. IUCN Red list.
  2. latvijasdaba.lv / grundulis | Latvių k.
 

Nuorodos redaguoti