Lota lota
Vėgėlė (Lota lota)
Vėgėlė (Lota lota)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Menkiažuvės
( Gadiformes)
Šeima: Vėgėlinės
( Lotidae)
Gentis: Vėgėlės
( Lota)
Rūšis: Vėgėlė
( Lota lota)
FishBase

Vėgėlė (Lota lota) – vėgėlinių (Lotidae) šeimos žuvis. Galva didelė, plokščia iš viršaus. Kūnas buožgalviškas. Nugara tamsi, juodai ar rudai pilka. Šonai gelsvai žalsvi, išmarginti netaisyklingomis šviesiomis dėmėmis. Pilvas šviesiai pilkas. Oda gleivėta, stora su giliai įaugusiais labai smulkiais redukuotais žvynais. Pelekai minkšti, tamsūs, išmarginti šviesiomis dėmėmis. Ant apatinio žando 1 ilgas ūsas,[1] ant viršutinio ties šnervėmis – 2 trumpi.

Vėgėlė – plėšri žuvis. Kartais vadinama gėlavandene menke.[2] Medžioja tamsiu paros metu, nepastebimai prisėlinusi prie aukos puola ir lėtai ryja. Aktyviausia būna šaltuoju metų laiku, kai vanduo jau atšalęs, itin mėgsta prastą orą ir tamsą,[2] vasarą, esant aukštai oro temperatūrai, nesimaitina, neretai įminga įsiraususi į dumblą netoliese šaltinio.[1] Laikosi giliau ir kur akmenuotas dugnas.[1]

Lietuvoje draudžiama gaudyti vėgeles nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d. bei mažesnes nei 45 cm.[3]

Pagauta vėgėlė

Lietuvoje paplitusi ežeruose ir upėse.[1] Dažna verslinė žuvis. Jos mėsa skani, gana riebi, be ašakų, o kepenys yra laikomos delikatesu.[1]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Krotas, Rostislavas (1971). Lietuvos gėlavandenės žuvys. Mintis. p. 52-53.
  2. 2,0 2,1 ŽUVYS-VARLIAGYVIAI-ROPLIAI Pisces-Amphibia-Reptilia. zoomuziejus.lt. Nuoroda tikrinta 2024-05-05.
  3. „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“. 2013 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. D1-14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-05-06.