Atverti pagrindinį meniu
Nahuel Huapi ežeras (Argentina)
Mapourikos ežeras Naujoje Zelandijoje

Ežeras – natūralus vandens telkinys sausumos paviršiaus įdubime. Pagal vandens sudėtį ežerai būna gėli ir sūrūs. Dauguma Žemės ežerų yra gėli. Daugiausia ežerų susitelkę pleistoceno apledėjimų srityse (~73 % bendro ploto sudaro ežerai, telkšantys į šiaurę nuo 40° š. pl. Ežeringiausias žemynas – Šiaurės Amerika (ežeringumas – 2,2 %).[1]

Ežerų klasifikacijosKeisti

Klasifikacija pagal duburio kilmęKeisti

Pagal dubens kilmę ežerai skirstomi į:

  • Ledyninius
  • Tektoninius
  • Upinius
  • Jūrinius
  • Karstinius
  • Vulkaninius
  • Meteoritinių kraterių
  • Dirbtinius (tvenkinius)

Ledyniniai ežeraiKeisti

Dauguma Žemės ežerų – jauni ežerai, susidarę po paskutinio apledėjimo. Jie neabejotinai yra ledyninės kilmės. Pagal detalesnę ledyninių ežerų klasifikaciją šie ežerai skirstomi į:

  • ledo luistų guolio
  • rininius
  • evorsinius
  • galinių morenų
  • kalvoto moreninio reljefo
  • limnoglacialinius

Dažnai neįmanoma atskirti, kokiam potipui priklauso ežeras, nes jo duburys suformuotas kelių procesų.

Tektoniniai ežeraiKeisti

Tektoniniai ežerai susidarę anksčiau už ledyninius. Tai paprastai gilūs, dažnai sūrūs ežerai. Jiems būdinga linijinė orientacija. Tai susiję su linijine tektoninių lūžių prigimtimi. Geras tokio ežero pavyzdys galėtų būti Baikalas. Kai kurių mokslininkų nuomone, ežerai, esantys riftinėje zonoje, laikui bėgant virsta okeanais.

Upiniai ežeraiKeisti

Tai palyginti nedideli ežerai, susidarantys upių slėniuose. Vykstant šoninei upės erozijai, upė formuoja įvairias meandras, kurios laikui bėgant atsiskiria ir tampa senvagėmis, o dar vėliau ir ežerais. Šiems ežerams būdinga pasagos forma.

Jūriniai ežeraiKeisti

Jūriniai ežerai paprastai gana dideli. Jų vanduo sūrus. Susidaro dažniausiai dėl tektoninių žemės judesių, atskiriant dalį jūros sausuma. Didžiausi tokio tipo ežerai – Kaspijos jūra, Aralo jūra – kažkada egzistavusio Tetijos vandenyno liekanos. Palaipsniui, esant sausam klimatui tokie ežerai gali visiškai išnykti. Jų vietoje pasilieka tik dideli akmens druskos klodai.

Karstiniai ežeraiKeisti

Šio tipo ežerai susidaro aktyvaus karsto rajonuose. Tai paprastai maži ežerai, kuriems būdinga apvali forma.

Vulkaniniai ežeraiKeisti

Vulkaniniai ežerai susidaro užgesusių ar laikinai neveikiančių vulkanų krateriuose. Tai palyginti nedideli ežerai. Kai kurių tokio tipo ežerų vanduo ypatingai rūgštus, neretai greičiau primena sieros rūgšties tirpalą nei vandenį. Dažnai ežero vandenis šildo geoterminė energija, todėl vandens temperatūra gali būti labai aukšta.

Meteoritinių kraterių ežeraiKeisti

Labai panašūs į vulkaninius ežerus yra meteoritinių kraterių (astroblemų) ežerai. Jų dubuo susidaro nukritus meteoritui.

Dirbtiniai ežeraiKeisti

Dirbtiniai ežerai susidaro patvenkus upę ar iškasus dirbtinį duburį. Jie skirti elektros energijos gavybai, vandens tiekimui, taip pat žuvininkystei, įvairioms pramogoms ir kitiems tikslams.

Klasifikacija pagal vandens sudėtįKeisti

Pagal mineralinę vandens sudėtį ežerai skirstomi į:

Klasifikacija pagal vandens balansąKeisti

Pagal ežerų vandens balansą:

  • Nenuotakiniai (turi daug intakų, neturi ištakų)
  • Pratakiniai (turi intakų ir ištakų)
  • Nuotakiniai (turi ištakų, neturi intakų)
  • Aklinieji (neturi nei intakų, nei ištakų)

Didžiausi pasaulio ežeraiKeisti

Taip pat skaitykiteKeisti

NuorodosKeisti

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas ežeras
 

Vikiteka

ŠaltiniaiKeisti

  1. Gintaras Valiuškevičius. Ežeras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 727 psl.