Girkalnio valsčius

55°19′š. pl. 23°12′r. ilg. / 55.31°š. pl. 23.20°r. ilg. / 55.31; 23.20

Girkalnio valsčius
Laikotarpis: 17451950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Girkalnis
Lietuva Lietuva
Raseinių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Raseinių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Raseinių apskritis (1944–1950)

Girkalnio valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Girkalnis.

Istorija

redaguoti

Valsčius minimas nuo 1745 m., jis priklausė Žemaičių vyskupijai. Vėliau panaikintas, atkurtas po I pasaulinio karo. Galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Ariogalos rajonui (6 apylinkės) ir Raseinių rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923 m.[1] 305 8641 1646 106 gyvenvietės
1932 m. 248 9345 21 seniūnija [2]
1949-01-01
(išsamiau)
285 11 apylinkių [3]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[5] Apylinkė, 1949 m.[6]
Akmeniškiai Akmeniškių seniūnija Akmeniškių apylinkė
Didžiuliai - Didžiulių apylinkė
Eglynė Eglynės seniūnija -
Girkalnis Girkalnio seniūnija Girkalnio apylinkė
Griaužai Graužų seniūnija Griaužų apylinkė
Juodaičiai Juodaičių seniūnija Juodaičių apylinkė
Juodkėnai Juodkėnų seniūnija Juodkėnų apylinkė
Liucinava Licinavos seniūnija -
Mankūnai Mankūnų seniūnija -
Mikaičiai I - Mikaičių apylinkė
Pabebirvys Pabebirvio seniūnija -
Peldžiūnai Peldžiūnų seniūnija -
Plaušiniai Plaušinių seniūnija -
Pociūnai Pociūnų seniūnija -
Pramedžiava Pramedžiuvos seniūnija -
Raitininkai Raitininkų apylinkė
Ražaitėliai Ražaitėlių seniūnija Ražaitėlių apylinkė
Skapiškiai Skapiškių seniūnija -
Surmantai Surmantų seniūnija Surmantų apylinkė
Šeimyniškiai Šeimyniškių seniūnija Šeimyniškių apylinkė
Šilininkai Šilininkų seniūnija -
Šilvai Šilvų seniūnija -
Verėduvaitė Verėduvaitės seniūnija -
Žvirgždžiai Žvirgždžių seniūnija -
Iš viso: 21 seniūnija 11 apylinkių

Gyvenvietės

redaguoti

Apie 1940 m. valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[7]

  • miesteliai: Girkalnis, Juodaičiai
  • kaimai: Akmeniškiai, Antanava (Antaniškis), Aušgirys, Cigelnė (Beržynai), Dabašinskai (Dabušiai), Daugirdėnai, Dautartai, Didžiuliai, Dobiliai, Dvareliškiai, Eglynė, Gaižauskiškė (Gaižiškė), Girkalnis, Graužai, Griciai, Griniškė, Juodaičiai, Juodkėnai, Kadagynė, Karalinava (Mišiūnai II), Kejenai, Kemzūriškė, Keryvai, Kiečiai (Valatkiškiai), Knibioniai, Kurpiškė, Liepynai, Lygumai (Lotyniškė), Lucinava (Ringiai), Mankūnai, Medekšų k. (Pagiriai), Mikaičiai, Mikalava (Mykolaičiai), Mišiūnai I, Mituva (Trakai), Mutrungis, Naukaimis, Pabebirvys, Pagausantys, Pagriaužis, Pakalniškiai, Pakerupis, Pamituvys, Pašventupys, Peldžiūnai, Peledinė, Plaušiniai, Plingiai, Pociūnai, Poškiškė, Pramedžiava, Pušynė, Raitininkai, Raščiai, Raščiukai, Ražaičiai, Ražaitėliai, Rievai, Rizgiai, Rumšiai, Rusiškiai, Skapiškiai, Skardinė, Skirai, Skireliai, Surmantai, Šeimyniškiai, Šikšniai, Šilininkai, Šilvai, Trakučiai, Užringis, Užšaltuonis, Užvengerskiai (Vengriai), Verėduva, Verėduvaitė, Viliošiai, Vibarai, Volai, Zagraužis (Užgriaužis), Želmenai, Žvirgždžiai
  • viensėdžiai: Aleksandrava (Aleksandraičiai), Bežtai, Daugutiškė, Danieliškė, Dirdiškė, Maldachava (Grigiškė), Matvė, Padaugupys, Paleiškonys, Pašarpelkis, Petkūniškė, Šermukšnytė
  • dvarai: Bakaičiai, Biliūnai, Buciūnai, Daugirdava (Daugirdėnai), Gailiūnai, Grumkaimis, Kosčiušava (Valatkiškiai), Kurpiškė, Paliesius (Pagiriai), Zapijuvka (Paupiai)

Gyventojai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1914 Kejėnai Juozas Enčeris, politinis kalinys ir tremtinys, Sąjūdžio dalyvis 2006
1938 Keryvai Česlovas Kalenda, filosofas

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 648 psl.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 654–655 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 109
  7. Girkalnio valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 58 psl.