Girkalnio valsčius
Koordinatės: 55°19′š. pl. 23°12′r. ilg. / 55.31°š. pl. 23.20°r. ilg.
| Girkalnio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1745 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Girkalnis |
 Lietuva
| |
| Raseinių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Raseinių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Raseinių apskritis (1944–1950) |
Girkalnio valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Girkalnis.
Istorija redaguoti
Valsčius minimas nuo 1745 m., jis priklausė Žemaičių vyskupijai. Vėliau panaikintas, atkurtas po I pasaulinio karo. Galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Ariogalos rajonui (6 apylinkės) ir Raseinių rajonui (5 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m.[1] | 305 | 8641 | 1646 | 106 gyvenvietės | |
| 1932 m. | 248 | 9345 | 21 seniūnija [2] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
285 | 11 apylinkių [3] | |||
Vadovai redaguoti
- Jonas Mileris, 1932 m.[4]
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[5] | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|---|
| Akmeniškiai | Akmeniškių seniūnija | Akmeniškių apylinkė |
| Didžiuliai | - | Didžiulių apylinkė |
| Eglynė | Eglynės seniūnija | - |
| Girkalnis | Girkalnio seniūnija | Girkalnio apylinkė |
| Griaužai | Graužų seniūnija | Griaužų apylinkė |
| Juodaičiai | Juodaičių seniūnija | Juodaičių apylinkė |
| Juodkėnai | Juodkėnų seniūnija | Juodkėnų apylinkė |
| Liucinava | Licinavos seniūnija | - |
| Mankūnai | Mankūnų seniūnija | - |
| Mikaičiai I | - | Mikaičių apylinkė |
| Pabebirvys | Pabebirvio seniūnija | - |
| Peldžiūnai | Peldžiūnų seniūnija | - |
| Plaušiniai | Plaušinių seniūnija | - |
| Pociūnai | Pociūnų seniūnija | - |
| Pramedžiava | Pramedžiuvos seniūnija | - |
| Raitininkai | Raitininkų apylinkė | |
| Ražaitėliai | Ražaitėlių seniūnija | Ražaitėlių apylinkė |
| Skapiškiai | Skapiškių seniūnija | - |
| Surmantai | Surmantų seniūnija | Surmantų apylinkė |
| Šeimyniškiai | Šeimyniškių seniūnija | Šeimyniškių apylinkė |
| Šilininkai | Šilininkų seniūnija | - |
| Šilvai | Šilvų seniūnija | - |
| Verėduvaitė | Verėduvaitės seniūnija | - |
| Žvirgždžiai | Žvirgždžių seniūnija | - |
| Iš viso: | 21 seniūnija | 11 apylinkių |
Gyvenvietės redaguoti
Apie 1940 m. valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[7]
- miesteliai: Girkalnis, Juodaičiai
- kaimai: Akmeniškiai, Antanava (Antaniškis), Aušgirys, Cigelnė (Beržynai), Dabašinskai (Dabušiai), Daugirdėnai, Dautartai, Didžiuliai, Dobiliai, Dvareliškiai, Eglynė, Gaižauskiškė (Gaižiškė), Girkalnis, Graužai, Griciai, Griniškė, Juodaičiai, Juodkėnai, Kadagynė, Karalinava (Mišiūnai II), Kejenai, Kemzūriškė, Keryvai, Kiečiai (Valatkiškiai), Knibioniai, Kurpiškė, Liepynai, Lygumai (Lotyniškė), Lucinava (Ringiai), Mankūnai, Medekšų k. (Pagiriai), Mikaičiai, Mikalava (Mykolaičiai), Mišiūnai I, Mituva (Trakai), Mutrungis, Naukaimis, Pabebirvys, Pagausantys, Pagriaužis, Pakalniškiai, Pakerupis, Pamituvys, Pašventupys, Peldžiūnai, Peledinė, Plaušiniai, Plingiai, Pociūnai, Poškiškė, Pramedžiava, Pušynė, Raitininkai, Raščiai, Raščiukai, Ražaičiai, Ražaitėliai, Rievai, Rizgiai, Rumšiai, Rusiškiai, Skapiškiai, Skardinė, Skirai, Skireliai, Surmantai, Šeimyniškiai, Šikšniai, Šilininkai, Šilvai, Trakučiai, Užringis, Užšaltuonis, Užvengerskiai (Vengriai), Verėduva, Verėduvaitė, Viliošiai, Vibarai, Volai, Zagraužis (Užgriaužis), Želmenai, Žvirgždžiai
- viensėdžiai: Aleksandrava (Aleksandraičiai), Bežtai, Daugutiškė, Danieliškė, Dirdiškė, Maldachava (Grigiškė), Matvė, Padaugupys, Paleiškonys, Pašarpelkis, Petkūniškė, Šermukšnytė
- dvarai: Bakaičiai, Biliūnai, Buciūnai, Daugirdava (Daugirdėnai), Gailiūnai, Grumkaimis, Kosčiušava (Valatkiškiai), Kurpiškė, Paliesius (Pagiriai), Zapijuvka (Paupiai)
Gyventojai redaguoti
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1914 | Kejėnai | Juozas Enčeris, politinis kalinys ir tremtinys, Sąjūdžio dalyvis | 2006 |
| 1938 | Keryvai | Česlovas Kalenda, filosofas | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 648 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 654–655 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 109
- ↑ Girkalnio valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 58 psl.