Julijona Alšėniškė

Julijona Alšėniškė (lenk. Julianna Holszańska, blrs. Юліянія з Гальшанскіх; m. 1448 m.) – Olšanskių giminės didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona. Jiedu neturėjo palikuonių. Apie Julijonos gyvenimą žinoma labai nedaug.

Pirmasis jos vyras buvo Ivanas Karačevskis. Vokiečių kronikininkas Johanas fon Pozilgė[1] ir lenkų istorikas Janas Dlugošas tvirtino, kad Ivanas buvo nužudytas, kad našlė Julijona galėtų ištekėti už Vytauto[2].

Po pirmosios žmonos Onos mirties 1418 m. liepos 31 d. Vytautas norėjo vesti Julijoną, vieno artimiausių savo sąjungininkų Jono Alšėniškio (Ivano Olšanskio) dukterį. Tačiau Ana buvo Agripinos, kuri buvo Ivano žmona ir Julijonos motina, sesuo[3], taigi, Vytautas tapo Julijonos dėde. Vilniaus vyskupas Piotras Krakovčikas atsisakė atlikti vestuvių ceremoniją dėl šios giminystės ir pareikalavo, kad jie prašytų popiežiaus pritarimo. Vloclaveko vyskupas Janas Kropidlas (Jan Kropidło) prieš 1418 m. Kalėdas atliko ceremoniją[1] ir galiausiai Vytautas gavo popiežiaus Martyno V leidimą tuoktis[2].

Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė. Vytautas mirė 1430 m. spalį. Julijona mirė 1448 m.[4][5][6] [7]

Istoriko Igno Jonyno teigimu, tolesnis Julijonos gyvenimas nežinomas[1].

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Jonynas, Ignas (1984) [1932]. „Vytauto šeimyna“. Istorijos baruose. Vilnius: Mokslas. pp. 54, 71–76. OCLC 247322673.
  2. 2,0 2,1 Petrauskas, Rimvydas; Kiaupienė, Jūratė (2009). Lietuvos istorija. Nauji horizontai: dinastija, visoumenė, valstybė. IV. Baltos lankos. p. 248. ISBN 978-9955-23-239-1.
  3. Spečiūnas, Vytautas, red. (2005). Gediminaičiai: enciklopedinis žinynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 114. ISBN 9785420015582.
  4. Adam Honory Kirkor: Groby wielkoksiążęce i królewskie w Wilnie. 1882, p. 24.
  5. Marceli Kosman: Wielki książę Witold. Warszawa 1967, p. 272.
  6. Tęgowski, Jan (1995). „Małżeństwa księcia Witolda Kiejstutowicza“. Rocznik Polskiego Towarzystwa Heraldycznego Heraldycznego (lenkų). 2 (13): 182. ISSN 1230-803X.
  7. Handbuch der Geschichte Weißrußlands / Hrsg. von Dietrich Beyrau und Rainer Lindner, Göttingen : Vandenhoeck & Ruprecht, 2001, p. 521.