Juzefa Okuličienė

Juzefa Okuličienė
Gimė	1875 m. Linkaučiuose prie Krekenavos, Rusijos imperija
Mirė	1935 m. (~60 metų) Latavėnai, Troškūnų valsčius
Tėvai	Antanina Ona Liutkevičiūtė-Povickienė Juozas Povickas
Sutuoktinis (-ė)	Kazys Okuličius
Vaikai	Jurgis Okuličius Jonas Okuličius
Veikla	Lietuvių visuomenės ir politinė veikėja, knygnešė
Partija	Lietuvos socialdemokratų partija

Juzefa Okuličienė Povickaitė (1875 m. Linkaučiuose prie Krekenavos – 1935 m. Latavėnų dvare, Troškūnų valsčius, palaidota Troškūnų kapinėse) – Lietuvių visuomenės ir politinė veikėja, knygnešė.

Biografija

Tėvas dvarininkas bajoras Juozas Povickas, motina Antanina Ona Liutkevičiūtė (1850–1922 m.), sesuo Felicija Bortkevičienė. Vyras inžinierius Kazys Okuličius (1869–1919 m.), sūnūs Jurgis Okuličius ir Jonas Okuličius.

Nuo 1894 m. dalyvavo gabenant ir skirstant, slepiant nuo žandarų draudžiamą spaudą lietuvių kalba. 1905–1906 m. rėmė revoliucijos dalyvius, rinko aukas. Gyvendama Vilniuje, buvo viena iš sesers F. Bortkevičienės suburtų moterų giedotojų, kurios eidavo per Vilniaus bažnyčias ir visur giedodavo lietuviškas giesmes. Įstojusi į Lietuvos socialdemokratų partiją 1905 m. platino atsišaukimus Troškūnų apylinkėse, dalyvaudavo mitinguose. 1905 m. gruodžio 4-5 d. Didžiojo Vilniaus seimo dalyvė. Netrukus po Seimo jos dvare Latavėnuose Lietuvos moterų susivienijimas surengė Lietuvos moterų sodiečių susirinkimą, kuriam vadovavo viena iš moterų judėjimo lyderių Ona Brazauskaitė. Kaimo moterys ir pažangios dvarininkaitės jame pasisakė už lygias vyrų ir moterų politines ir ekonomines teises.

1906 m. už Vilniaus Seimo nutarimų vykdymą ir priklausymą Lietuvos socialdemokratų partijai suimta, kalinta Ukmergės, Panevėžio ir Kauno kalėjimuose, 1910 m. vasario 19 d. kartu su Kotryna Jonelyte ir Pranu Mažyliu ji buvo teisiama Vilniuje ir nubausta 9 mėn. tvirtovės kalėjimo. Kalinta Petropavlovsko tvirtovės kalėjime Sankt Peterburge (Rusija). Kalėjimuose susirgo džiova, vėliau visą gyvenimą jautė ligos pasekmes.

Grįžusi į Lietuvą, vėl įsitraukė į aktyvią visuomeninę veiklą, Lietuvos Dailės draugijos aktyvistė, Ukmergės apskrityje rinko ir teikė eksponatus šios draugijos parodoms. Pirmojo pasaulinio karo metais įvairių organizacijų labdaros lėšų rinkimo įgaliotinė Troškūnų apylinkėse. Pirmojo pasaulinio karo metais gynė žmones nuo neteisėtų vokiečių administracijos veiksmų.

1918 m., kai aktyviausios Lietuvos moterys pareiškė protestą Lietuvos Tarybai dėl to, kad jos nebuvo pakviestos į Lietuvių konferenciją ir į Lietuvos Tarybą, surinko 127 Troškūnų apylinkių moterų parašus, kuriais reikalauta teisių lygybės ir pati pasirašė pirmoji.

Likusi našlė, nuo 1919 m. iki gyvenimo pabaigos prižiūrėjo Latavėnų dvaro ūkį. 1922 m. buvo įpareigota vadovauti Lietuvos moterų sąjungos skyrių kūrimui Troškūnuose ir apylinkėse.

Palaidota Troškūnų kapinėse šalia motinos, vėliau toje pačioje kapavietėje palaidota ir sesuo F. Bortkevičienė. Kapą ženklina kuklus betoninis antkapis su kryželiu ir įrašu.