Rečyca
blrs. Рэчыца, rus. Речица
   Coat of Arms of Rečyca, Belarus.svg      Flag of Rečyca, Belarus.svg   
Rechytsa railway station BY.jpg
Geležinkelio stotis

Rečyca
52°22′0″ š. pl. 30°24′0″ r. ilg. / 52.36667°š. pl. 30.40000°r. ilg. / 52.36667; 30.40000 (Rečyca)Koordinatės: 52°22′0″ š. pl. 30°24′0″ r. ilg. / 52.36667°š. pl. 30.40000°r. ilg. / 52.36667; 30.40000 (Rečyca)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gomelio sritis Gomelio sritis
Rajonas Rečycos rajonas
Įkūrimo data 1213
Gyventojų (2019[1]) 65 873
Commons-logo.svg Vikiteka RečycaVikiteka
Kirčiavimas Rèčyca

Rečyca (arba Rečica) – miestas pietryčių Baltarusijoje, apie 45 km į vakarus nuo Gomelio, prieplauka prie Dniepro upės; Rečicos rajono centras. Geležinkelio stotis. Statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, lengvoji, maisto pramonė. Laivų remontas. Netoli miesto išgaunama nafta.

Pavadinimo kilmėKeisti

Miesto pavadinimas - hidroniminės kilmės, siejamas su Dniepro intako - Rečicos upelio pavadinimu.

IstorijaKeisti

 
Graviūra Rečica XVII amžiuje

Manoma, kad gyvenvietė egzistavo jau XI a. II pusėje, o XII a. viduryje pateko į Turovo-Pinsko kunigaikštystės sudėtį. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1213 m.

Valdant Gediminui XIV a. I pusėje Rečica pateko į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sudėtį ir buvo jos valdoma iki 1793 m. antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.

XIV a. pabaigoje Vytautas Didysis Recicoje pastatė medinę tvirtovę.

1511 m. spalio 11 d. LDK valdovas Žygimatas Senasis Rečicai suteikė Magdeburgo teises bei kitas privilegijas, kurias vėliau patvirtino kiti Lietuvos valdovai, 1561 m. Žygimatas Augustas, o 1596 m. - Zigmantas Vaza. 1634 m. Minsko vaivada Aleksandras Sluška Rečicoje fundavo domininkonų vienuolyną. Miestas smarkiai nukentėjo XVII a. vidurio karų su Maskva metu. Miesto statusą įgijo 1796 m.

Antrojo pasaulinio karo metaisKeisti

Vokiečiai užėmė miestą 1941 m. rugpjūčio 23 d., o lapkričio mėn. tris tūkstančius žydų atsidūrė gete. Lapkričio 25 d. žydai buvo išžudyti. Pokario metais į miestą grįžo dalis žydų, kurių apie 1970 m. čia buvo apie tūkstantį, tačiau žlugus Sovietų Sąjungai dalis jų išvyko gyventi į Izraelį ir kitas vakarų valstybes.

SportasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Cities & towns of Belarus, pop-stat.mashke.org