Berezina
- Apie kaimą Radviliškio rajone žr. Beržinė (Radviliškis).
Berezina | |
---|---|
Berezina ties Asipovičais
| |
Ilgis | 613 km |
Baseino plotas | 24 500 km² |
Vidutinis debitas | 145 m³/s |
Ištakos | Minsko aukštuma |
Žiotys | Dniepras |
Šalys | Baltarusija |
Vikiteka | Berezina |
Berezina (arba Biarezina, Bereza, Beržūnė; bltr. Бярэзіна, rus. Березина) – upė Baltarusijoje; Dniepro dešinysis intakas. Prasideda šalies šiaurėje, pelkėtoje Minsko aukštumoje. Teka į pietus ir pietryčius per Berezinos Vidurupio lygumą. Įteka į Dnieprą ties Goravlio gyvenviete.
Didžiausi intakai: Bobras, Kleva, Olsa, Ola (kairieji), Aina, Svisločė (dešinieji).
Užšąlusi nuo gruodžio iki balandžio. Upės aukštupyje įkurtas 760 km² Berezinos biosferos draustinis. Laivuojama 505 km nuo žiočių. Prie Berezinos įsikūrę: Barysavas, Berazino, Babruiskas, Svetlahorskas.
Lietuvių kartografijoje sutinkamas ir Didžioji Bereza pavadinimas, ypač norint ją atskirti nuo kitos Beržūnės (Nemuno dešiniojo intako), pastaroji kartais vadinama Vakarų Beržūnės vardu. Etnologas Arvydas Norkūnas siūlo šį Nemuno intaką vadinti Beržūnėlės, dar geriau Beržynės ar Beržės vardu, o Dniepro intaką – Pietų Beržūna. Lietuvių enciklopedija nurodo, kad upė seniau buvusi Lietuvos ir Rusijos siena.[1] 1812 m. lapkričio 26-28 d. rusai užpuolė besikeliančią per Bereziną atsitraukiančią Napoleono armiją – įvyko Berezinos mūšis.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvių enciklopedija, t. II, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954, p. 408–409