Knutas II Didysis
| Knutas II Didysis | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||||
| Knutas II Didysis | |||||||||||
| Kniutlingai | |||||||||||
| Gimė | apie 997 m. | ||||||||||
| Mirė | 1035 m. lapkričio 12 d. (~38 metai) | ||||||||||
| Palaidotas (-a) | Vinčesterio katedra | ||||||||||
| Tėvas | Svenas I Šakiabarzdis | ||||||||||
| Motina | Gunhilda | ||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Elgifu iš Northemptono Ema Normandė | ||||||||||
| Vaikai | Svenas Knutsonas Haraldas I Kiškio Koja Knutas III Hartknutas Gunhilda | ||||||||||
 | |||||||||||
| Valdė | 1019 m. - 1035 m. (~16 metų) | ||||||||||
| Pirmtakas | Haraldas II | ||||||||||
| Įpėdinis | Knutas III Hardeknutas | ||||||||||
 | |||||||||||
| Valdė | 1016 m. - 1035 m. (~19 metų) | ||||||||||
| Pirmtakas | Edmundas II Geležinšonis | ||||||||||
| Įpėdinis | Haraldas I Kiškio Koja | ||||||||||
| |||||||||||
 Vikiteka |
Knutas II Didysis | ||||||||||
Knutas II Didysis (dan. Knud den Store, angl. Canute the Great, norv. Knut den Mektige, apie 997 m. – 1035 m. lapkričio 12 d. Šaftesburis, Anglija) – 1016–1035 m. Anglijos karalius, 1019–1035 m. Danijos karalius Knutas II ir 1028–1035 m. Norvegijos karalius.
BiografijaKeisti
Kilęs iš Skjoldungų dinastijos, tėvas Svenas I Šakiabarzdis, motina Gunhilda.
ŠeimaKeisti
Pirmoji žmona Elfgifu iš Northemptono, antroji žmona – Ema Normandė. Vaikai:
- Svenas Knutsonas (1016–1035 m.), Norvegijos valdytojas
- Haroldas I Zuikiakojis (1015–1040 m.) Anglijos karalius
- Knutas III Hardeknutas (1018–1042 m.) Danijos karalius
- Gunhilda Danė (1020–1038 m.), jos vyras Šventosios Romos imperijos imperatorius Henrikas III.
ValdymasKeisti
1013–1014 m. dalyvavo tėvo žygyje į Angliją. Po jo mirties grįžo į Daniją, kurios karaliumi tapo jo brolis Haraldas II. 1015 m. jis vėl puolė Angliją, po 1016 m. spalio mėn. pergalės prie Ašingtono sutartimi ją pasidalijo su Edmundu II Geležinšoniu, Knutui atiteko šiaurinė ir rytinė dalys. Konkurentui netrukus neaiškiomis aplinkybėmis mirus, užvaldė visą Angliją. Išmokėjęs laivynui Danų pinigus 1018 m. grąžino jį į Daniją, o pats liko Anglijoje.
Jo valdymas jo paties anksčiau nuniokotai šaliai buvo taikios plėtotės ir stabilumo laikotarpis. Knutas II Didysis skatino prekybą, anglų pirkliams tapo prieinama Baltija, daug aukojo Bažnyčiai ir vienuolynams. Po brolio mirties 1018 m. užėmė ir Danijos sostą, 1028 m. užvaldė Norvegiją, kurios siekė nuo 1020 m. Norvegijos vietininku iš pradžių paskyrė jarlą Hakoną Eriksoną, 1029 m. – sūnų Sveną ir jo motiną.
1027 m. kaip piligrimas nukeliavo į Romą, dalyvavo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Konrado II karūnavime, sutarė ištekinti dukrą už imperatoriaus sūnaus. Tuo pačiu buvo patvirtinta Danijos teisė į pietų Jutlandiją, anglų pirkliai atleisti nuo muitų. Dar prieš mirtį 1035 m. prarado Norvegiją, 1042 m. jo iš kelių šalių sukurta valstybė suiro.[1]
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Knutas II Didysis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 322 psl.
LiteratūraKeisti
- Politikens bog om danske monarker af Benito Scocozza, Politikens Forlag 1998. ISBN 87-567-5772-7
- Forte, A. Viking Empires (1st ed.), Cambridge, New York: Cambridge University Press, 2005 ISBN 0-521-82992-5
- Lawson, M. K. Cnut: England’s Viking King (2nd ed.), Stroud: Tempus, 2004 ISBN 0-7524-2964-7
- Sawyer, P. The Oxford Ils. History of the Vikings (1st ed.), Oxford, New York: Oxford University Press, 1997 ISBN 0-19-820526-0
- Swanton, Michael, The Anglo-Saxon Chronicle, New York: Routledge, 1996 ISBN 0-415-92129-5
- Trow, M. J. Cnut: Emperor of the North, Stroud: Sutton, 2005 ISBN 0-7509-3387-2