Ceikiniai
| Ceikiniai | ||
|---|---|---|
  Ceikiniai |
||
| Koordinatės | 55°15′18″š. pl. 26°15′47″r. ilg. / 55.255°š. pl. 26.263°r. ilg.Koordinatės: 55°15′18″š. pl. 26°15′47″r. ilg. / 55.255°š. pl. 26.263°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ignalinos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Ceikinių seniūnija | |
| Gyventojų | 156 | |
 Vikiteka |
Ceikiniai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Цейкине, Кѣйзи,[2] Цейкини | |
Ceikiniai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Ignalinos, 9 km nuo kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta po I pasaulinio karo; liaudies architektūros paminklas), paštas (LT-30015), Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos Ceikinių skyrius.
GeografijaKeisti
.jpg)
Kaimas įsikūręs Ceikinės ir Kretuonos santakoje. Jį supa pušynai, kalvos. 4 km į šiaurę nuo miestelio yra 289 m Nevaišių kalva, ketvirtoji pagal aukštį Lietuvoje.
EtimologijaKeisti
Kaimo vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Ceikinės upelio. XVII a. kaimas vadinosi Keiziai, Keizai, o dvarvietė vadinta Ceikiniais. Vėliau kaimas imtas vadinti Didžiaisiais Ceikiniais, o dvaras – Mažaisiais Ceikiniais, kol galiausiai 1954 m. dvarvietė priskirta kaimui. Vietovė dar vadinta ir suslavintais vardais – Ceikin-Kozičyn, Lipovčizna, Jakovščizna.[3]
IstorijaKeisti
Ceikiniai minimi XVI a. Tada čia buvo Ceikinių dvaras, kuriame gyveno ir pats dvaro savininkas Andriejus Butrimas Nemierovičius. Po dvarininko mirties Ceikiniai testamentu buvo užrašyti Švenčionių bažnyčiai. LDK Žygimantas Augustas šį dovanojimą patvirtino. 1542 m. Stanislovas Dovaina nusipirko Ceikinius iš Švenčionių dvasininkų už keturias baudžiauninkų šeimas ir 10 kapų grašių.[4]
1621–1700 m. prie evangelikų reformatų bažnyčios veikė pradžios mokykla. 1773 m. pastatyta medinė Ceikinių bažnyčia, kuri 2016 m. balandžio 5 d. visiškai sudegė.
1831 m. kunigas A. Labutis suorganizavo sukilėlių būrį ir puolė Rusijos imperijos kariuomenės įgulą Švenčionyse. 1921 m. įsteigta parapija.[5] 1947 m. įsteigta biblioteka, 1961 m. pastatyti kultūros namai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1919 m. | Ceikinių valsčiaus centras | Švenčionių apskritis |
| –1947 m. | Mielagėnų valsčius | |
| 1947–1950 m. | Ceikinių valsčiaus centras | |
| 1950–1995 m. | Ceikinių apylinkės centras | Ignalinos rajonas |
| 1995– | Ceikinių seniūnijos centras | Ignalinos rajono savivaldybė |
GyventojaiKeisti
 | |||||||||
| 1885 m.*[2] | 1886 m. | 1905 m.[6] | 1931 m.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1975 m.[10] | 1979 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 71 | 112 | 84 | 152 | 121 | 111 | 109 | 123 | ||
| 1984 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | - | - | ||
| 116 | 178 | 204 | 174 | 156 | - | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonėsKeisti
Ceikiniuose gimė dainininkas Kipras Petrauskas (1885–1968). Namas, kuriame jis gyveno, pažymėtas paminkline lenta.
Ceikiniuose taip pat gimė Vilniaus krašto patriotas Mykolas Šimkūnas (1907–1931).
Bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas, Helsinkio žmogaus teisių gynimo komiteto narys ir vienas jo kūrėjų Lietuvoje Karolis Garuckas. Ant jo kapo – tautodailininko Juozo Jakšto iš medžio išdrožtas paminklas.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 569 psl. (Wikisource.org)
- ↑ Ceikiniai. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 19 psl.
- ↑ „Ignalinos rajono savivaldybė - Informacija apie Ceikinių seniūniją“. ignalina.lt. 2015-11-20. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-07. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.
- ↑ Ceikiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 746 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
- ↑ Ceikiniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 298 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Ceikiniai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 354 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Ceikiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 319
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Ceikiniai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 751 psl.
- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 |
IGNALINA – 13 km | | |||||||||
|
Mielagėnai – 12 km | ||||||||||
| Šventa – 9 km ŠVENČIONYS – 16 km |
|||||||||||
