Zablatiškės valsčius
Koordinatės: 55°15′š. pl. 26°11′r. ilg. / 55.25°š. pl. 26.19°r. ilg.
| Zablatiškės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1929 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Zablatiškė, Spinkaičiai (1870) |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Švenčionių apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Vidurinė Lietuva (1920–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1929) |
Švenčionių apskritis (1919–1929) |
Zablatiškės valsčius (rus. Заблотишская волость, lenk. gmina Zabłociszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Zablatiškė, kurį laiką – Spinkaičiai.
IstorijaKeisti
Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1885 m. prijungta dalis Švenčionių valsčiaus.[2] 1926 m. sausio 1 d. valsčiui perduota dalis Švenčionių valsčiaus.[3]
Zablatiškės valsčius panaikintas 1929 m. balandžio 11 d., jo teritorija priskirta Daugėliškio valsčiui, Linkmenų valsčiui, Mielagėnų valsčiui ir Švenčionių valsčiui.[4]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 3544 | 340 kiemų [5] | 78 | ||
| 1874 m. | 3721 | 365 kiemai [6] | 4 seniūnijos | 102 | |
| 1880 m. | 5308 | 360 kiemų [7] | 4 seniūnijos | 118 | |
| 1885 m. | 5781 | 360 kiemų [8] | 4 seniūnijos | 118 | |
| 1890 m. | 5615 | 385 kiemai [9] | 4 seniūnijos | 116 | |
VadovaiKeisti
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[12] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[13] |
|---|---|---|
| Ceikiniai | Цейкинское | Cejkin |
| Pervieniškės | Первенишское | Perwieniszki |
| Šventa | Швинтовское | Szwinta |
| Zablatiškė | Заблотишское | Zabłociszki |
| Iš viso: | 4 seniūnijos | 4 seniūnijos |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
- ↑ R. Matkevičius (Matusa). Ignalinos kraštas. – „Diemedis“, Vilnius, 2019. // p. 14.
- ↑ Dz.U. 1925 nr 129 poz. 934
- ↑ Dz.U. 1929 nr 22 poz. 223
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 290 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 505 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 413 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 505 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 230–233 psl.
- ↑ Zabłociszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 188 psl. (lenk.)