Ceikinių valsčius
55°16′š. pl. 26°16′r. ilg. / 55.26°š. pl. 26.26°r. ilg.
| Ceikinių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1919 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Ceikiniai |
 Vidurinė Lietuva
| |
| Švenčionių apskritis (1919) | |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Švenčionių apskritis (1947–1950) |
Ceikinių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Ceikiniai.
Istorija
redaguotiValsčius minimas 1919 m. Lietuvos apskričių sienų ir centrų įstatyme.[1] Netrukus panaikintas, atkurtas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Mielagėnų valsčiaus, dalies Švenčionių valsčiaus ir dalies Daugėliškio valsčiaus. Galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ignalinos rajonui (4 apylinkės) ir Švenčionių rajonui (3 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1949-01-01 (išsamiau) |
127 | 7 apylinkės [2] | |||
Suskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
|---|---|
| Bielionys | Bielionių apylinkė |
| Ceikinėliai | Ceikinėlių apylinkė |
| Ceikiniai | Ceikinių apylinkė |
| Kančioginas | Kančiogino apylinkė |
| Kirkučiai | Kirkučių apylinkė |
| Nevaišiai | Nevaišių apylinkė |
| Stoniūnai | Stoniūnų apylinkė |
| Iš viso: | 7 apylinkės |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 142
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 143