Burbos (giminė)
Burbos | |
---|---|
Kilmė | Žemaitija |
Titulas | bajorai |
Laikotarpis | XIV a. - XIX a. |
Šalys | LDK |
Dvarai | Belvederio dvaras, Blinstrubiškių dvaras, Burbiškių dvaras (Raseiniai), Griežė, Pavandenės dvaras, Tytuvėnai, Varputėnų dvaras |
Burbos – Lietuvos bajorų giminė, kildinanama iš Žemaitijos. Pavardės kilmė, spėjama, jog gali būti susijusi su vietovardžiu, arba su žodžiu burbėti (t. p. pravarde burba 'kas daug kalba, burba').[1] Lenkų kalbos šalitiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Burba, Burbejczyc (Burbaitis, Burbos palikuonis), Burbianka (Burbienė arba Burbaitė), z Burbów (iš Burbų giminės), Burbelewna (Burbaitė). Giminės palikuoniai gyveno Žemaitijoje ir Gardino paviete. Nuo XVI a. minima Burbų-Gervydų giminės atšaka, kurios pradininkas buvo Jonas Burba-Gervydas g. apie 1500 m.
Giminės herbas yra nuosavas, Burbų (herb włastny – lenk.), kartais šaltiniuose pagal panašumą į kitus herbus įvardijamas kaip „Odyniec odmienny“. Herbą sudaro žydras skydas su runiškos kilmės šeimos simboliu. Herbo viršuje – karūna ir penkios stručio plunksnos.[2] [3] Runiškos kilmės simbolis buvo naudojamas iki Horodlės Unijos bajorų giminių registracijos.[4]. Virš Belvederio dvaro koplyčios durų išlikusiame Burbų giminės herbe vaizduojamas simbolis atrodo kaip kryžius, po herbu užrasas - giminės moto: „Justitia supremum lex esto“ (Aukščiausio įstatymo teisingumas - lot.)
Istoriko A. Kojalavičiaus minimas XV a. gyvenęs Motiejus Burba (lenk. Maciej Burba), gimęs apie 1389 m., 1421 m. jis minimas kaip penktasis Vilniaus vyskupas.[3]
1560 m. karalius Žygimantas Augustas skyrė bajorui Jonui Burbai-Gervydui, tijūnui, šios dvigubos pavardės atšakos pradininkui, Negirbų (Niegirby - lenk.) žemes Pavandenės paviete.[5]
Lietuvoje Burbų giminei priklausė nemažai tėvonijų ir dvarų: Belvederio dvaras, Blinstrubiškių dvaras, Burbiškių dvaras (Raseiniai), Griežė, Pavandenės dvaras, Tytuvėnai, Varputėnų dvaras ir kt.
Žymiausi atstovai
redaguotiŠio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus). |
- Motiejus Burba – minimas 1421 m. penktojo Vilniaus vyskupo pareigose.[3]
- Mikalojus Burba – minimas 1589 m. kaip tribunolo deputatas.[2]
- Mikalojus-Gabrielius Burba – minimas 1598 m. Žemaitijos žemietijos raštininkas, sutuoktinė Bilevičiūtė.[2]
- Petras Burba – Žemaitijos žemietijos raštininkas, 1648 m. pasirašė Jono Kazimierzo Vazos rinkimuose.[6]
- Vladislovas Burba – Livonijos Pastalininkis, 1697 m. pasirašė Trakų vaivadijos rinkimuose.[2]
- Jonas Burba – pirmąkart minimas 1769 m. Žemaitijos sargybinio pareigose.[6] Vėliau 1775–1782 jis užėmė Minsko miesto teisėjo pareigas, 1783–1791 vėl Žemaitijos sargybinio pareigose.[2]
- Antanas Burba – minimas 1775 m. Raseinių miesto teisėjo pareigose[2], o 1778 m. – Šiaulių miesto teisėjo pareigose.[6]
- Povilas Burba – minimas 1779 m. Minsko miesto teisėjo pareigose.[2]
- Jonas Burba – minimas XIX a. pr. Starodubo miesto raštininko pareigose.[6]
- Telesforas Jurgaitis Burba – Rusijos Imperijos kamerjunkeris, 1849 m. minimas Telšių pavieto bajorų maršalkos pareigose.[2]
- Juozapas Antanaitis Burba – minimas 1840 m. kaip Šiaulių pavieto bajorų deputatas.[2]
- Kletas Kazimieraitis Burba – minimas 1840 m. kaip Panevėžio pavieto bajorų maršalka, vėliau jis užėmė Kauno pavieto bajorų maršalkos pareigas, Belvederio dvaro paveldėtojas; vedė du kartus: pirma žmona Pšeciševskytė, antra – Teodora Chlevinskytė.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvių pavardžių žodynas, (ats. red. A. Vanagas, autoriai A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė). Vilnius: Mokslas, 1985, T. 1; 1989, T. 2.
- ↑ 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom II; Aut. Uruski Seweryn, p. 84, Warszawa 1905
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, W. W. Kojałowicz, Tom I, p. 188, Krakow 1897
- ↑ Runos – likimo pranašės; Aut. Vidmantas Stačiokas, Vilnius: Satwa, 2006.
- ↑ Herbarz szlachty żmudzkiej Tom I; Aut. Grzegorz Błaszczyk, p. 307, Warszawa 2015
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 Herbarz polski Kaspra Niesieckiego S.J., Tom II, p. 361, Lipsk 1839
Nuorodos
redaguoti- Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom II; Aut. Uruski Seweryn, p. 84, Warszawa 1905.
- M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.)[neveikianti nuoroda].
- Kasper Niesiecki, Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Tom II, p. 361, Lipsk 1839.
- Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, tak zwany Compendium, czyli o klejnotach albo herbach których familie stanu rycerskiego w prowincyach wielkiego xięstwa Litewskiego zażywaja, wyd. Herolda polskiego; Aut. Wijuk Wojciech Kojałowicz, Franciszek Piekosiński, p. 188, Krakow 1897.
- Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku; Aut. Adam Boniecki, p.17, Warszawa 1887.