Burbos (giminė)
| Burbos | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | Žemaitija |
| Titulas | bajorai |
| Laikotarpis | XIV a. - XIX a. |
| Šalys | LDK |
| Dvarai | Belvederio dvaras, Blinstrubiškių dvaras, Griežė, Pavandenės dvaras, Tytuvėnai. |
Burbos – Lietuvos bajorų giminė, kildinanama iš Žemaitijos. Pavardės kilmė, spėjama, jog gali būti susijusi su vietovardžiu, arba su žodžiu burbėti (t. p. pravarde burba 'kas daug kalba, burba').[1] Lenkų kalbos šalitiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Burba, Burbejczyc (Burbaitis, Burbos palikuonis), Burbianka (Burbienė arba Burbaitė), z Burbów (iš Burbų giminės), Burbelewna (Burbaitė). Giminės palikuoniai gyveno Žemaitijoje ir Gardino paviete. Nuo XVI a. minima Burbų-Gervydų giminės atšaka, kurios pradininkas buvo Jonas Burba-Gervydas g. apie 1500 m.
Giminės herbas yra nuosavas, Burbų (herb włastny – lenk.), kartais šaltiniuose pagal panašumą į kitus herbus įvardijamas kaip „Odyniec odmienny“. Herbą sudaro žydras skydas su runiškos kilmės šeimos simboliu. Herbo viršuje – karūna ir penkios stručio plunksnos.[2] [3] Runiškos kilmės simbolis buvo naudojamas iki Horodlės Unijos bajorų giminių registracijos.[4]. Virš Belvederio dvaro koplyčios durų išlikusiame Burbų giminės herbe vaizduojamas simbolis atrodo kaip kryžius, po herbu užrasas - giminės moto: „Justitia supremum lex esto“ (Aukščiausio įstatymo teisingumas - lot.)
Istoriko A. Kojalavičiaus minimas XV a. gyvenęs Motiejus Burba (lenk. Maciej Burba), gimęs apie 1389 m., 1421 m. jis minimas kaip penktasis Vilniaus vyskupas.[3]
1560 m. karalius Žygimantas Augustas skyrė bajorui Jonui Burbai-Gervydui, tijūnui, šios dvigubos pavardės atšakos pradininkui, Negirbų (Niegirby - lenk.) žemes Pavandenės paviete.[5]
Lietuvoje Burbų giminei priklausė nemažai tėvonijų ir dvarų: Belvederio dvaras, Blinstrubiškių dvaras, Griežė, Pavandenės dvaras, Tytuvėnai ir kt.
Žymiausi atstovai redaguoti
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – išorinės nuorodos tekste Jei galite, sutvarkykite. |
- Motiejus Burba – minimas 1421 m. penktojo Vilniaus vyskupo pareigose.[3]
- Mikalojus Burba – minimas 1589 m. kaip tribunolo deputatas.[2]
- Mikalojus-Gabrielius Burba – minimas 1598 m. Žemaitijos žemietijos raštininkas, sutuoktinė Bilevičiūtė.[2]
- Petras Burba – Žemaitijos žemietijos raštininkas, 1648 m. pasirašė Jono Kazimierzo Vazos rinkimuose.[6]
- Vladislovas Burba – Livonijos Pastalininkis, 1697 m. pasirašė Trakų vaivadijos rinkimuose.[2]
- Jonas Burba – pirmąkart minimas 1769 m. Žemaitijos sargybinio pareigose.[6] Vėliau 1775–1782 jis užėmė Minsko miesto teisėjo pareigas, 1783–1791 vėl Žemaitijos sargybinio pareigose.[2]
- Antanas Burba – minimas 1775 m. Raseinių miesto teisėjo pareigose[2], o 1778 m. – Šiaulių miesto teisėjo pareigose.[6]
- Povilas Burba – minimas 1779 m. Minsko miesto teisėjo pareigose.[2]
- Jonas Burba – minimas XIX a. pr. Starodubo miesto raštininko pareigose.[6]
- Telesforas Jurgaitis Burba – Rusijos Imperijos kamerjunkeris, 1849 m. minimas Telšių pavieto bajorų maršalkos pareigose.[2]
- Juozapas Antanaitis Burba – minimas 1840 m. kaip Šiaulių pavieto bajorų deputatas.[2]
- Kletas Kazimieraitis Burba – minimas 1840 m. kaip Panevėžio pavieto bajorų maršalka, vėliau jis užėmė Kauno pavieto bajorų maršalkos pareigas, Belvederio dvaro paveldėtojas; vedė du kartus: pirma žmona Pšeciševskytė, antra – Teodora Chlevinskytė.[2]
- Edwin H. Burba Sr. Archyvuota kopija 2021-06-02 iš Wayback Machine projekto. - (1912 - 1974) JAV kariuomenės generolas, 1968–1970 m. dirbęs Jungtinių Valstijų pirmosios armijos vado pavaduotoju, žuvo per lėktuvo katastrofą.
- Jonas Juozas Burba - (1900-1976) Lietuvos grafikas, lietuviškų pašto ženklų, plakatų, knygų iliustracijų, viršelių dizaino kūrėjas. „Vytauto Didžiojo ordino“ medalių ir „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino“ kūrėjas, Sovietų invazijos tremtinys.
- Aleksander Adolfovič Burba - (1918 – 1984) Sovietų pramonės ir švietimo organizatorius, mokslininkas chemijos ir metalurgijos technologijų srityse, docentas (Technologija, 1968), profesorius (1980), Mednogorsko vario ir sieros gamyklos direktorius (1954–1971), pirmasis Orenburgo politechnikos instituto rektorius (įkūrėjas) (1971–1983), dabar tai yra Orenburgo valstybinis universitetas. Orenburgo srities Mednogorsko garbės pilietis (1979).
- Edwin H. Burba Jr. - g. 1936, JAV armijos keturių žvaigždučių generolas, išėjęs į atsargą, 1989–1993 m. ėjęs JAV kariuomenės pajėgų vadovybės vyriausiojo vado pareigas.
- Georgijus Aleksandrovičius Burba - g. 1947 m., Sovietų ir Rusijos kartografas ir planetologas, toponimikos ir planetų kartografijos specialistas, geografijos mokslų kandidatas (1985), SSRS valstybinės premijos laureatas (1989), Tarptautinės astronomijos sąjungos narys (2000).
- Malte Burba - g. 1957 m., žymus Vokietijos muzikas, novatoriškas trimito solistas ir pedagogas.
- Dave Burba - g. 1966 m., buvęs Amerikos beisbolo pitčeris, 1990–2004 metais žaidęs Sietlo „Mariners“, San Francisko „Giants“, „Cincinnati Reds“, Klivlendo „Indians“, Teksaso „Rangers“ ir „Milwaukee Brewers“ pagrindinės lygos beisbolo (MLB) klubuose. Šiuo metu jis yra „Boise Hawks“ komandos treneris.
- Vasil Vasiliovič Burba - g. 1978 m., Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas-generalas, Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinio žvalgybos direktorato viršininkas (nuo 2016 m. Spalio 15 d. iki 2020 m. Rugpjūčio 5 d.). Karo su Rusija veiksmų dalyvis.
- Džordžas Burba (George Burba) - Lomonosovo Maskvos valstybinio universiteto ir Nebraskos universiteto (University of Nebraska) absolventas, JAV biologinės atmosferos mokslininkas, autorius ir išradėjas.
- Motiejus Burba - g. 2003 m., profesionalus Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžia FK „Nevėžis“ kaip puolantis centro puolėjas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvių pavardžių žodynas, (ats. red. A. Vanagas, autoriai A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė). Vilnius: Mokslas, 1985, T. 1; 1989, T. 2.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom II; Aut. Uruski Seweryn, p. 84, Warszawa 1905
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, W. W. Kojałowicz, Tom I, p. 188, Krakow 1897
- ↑ Runos – likimo pranašės; Aut. Vidmantas Stačiokas, Vilnius: Satwa, 2006.
- ↑ Herbarz szlachty żmudzkiej Tom I; Aut. Grzegorz Błaszczyk, p. 307, Warszawa 2015
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 Herbarz polski Kaspra Niesieckiego S.J., Tom II, p. 361, Lipsk 1839
Nuorodos redaguoti
- Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom II; Aut. Uruski Seweryn, p. 84, Warszawa 1905.
- M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.)[neveikianti nuoroda].
- Kasper Niesiecki, Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Tom II, p. 361, Lipsk 1839.
- Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, tak zwany Compendium, czyli o klejnotach albo herbach których familie stanu rycerskiego w prowincyach wielkiego xięstwa Litewskiego zażywaja, wyd. Herolda polskiego; Aut. Wijuk Wojciech Kojałowicz, Franciszek Piekosiński, p. 188, Krakow 1897.
- Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku; Aut. Adam Boniecki, p.17, Warszawa 1887.