Burbos
herbas nuosavas Burbų
herbas nuosavas Burbų
Kilmė Žemaitija
Titulas bajorai
Laikotarpis XIV a. - XIX a.
Šalys LDK
Dvarai Belvederio dvaras,
Blinstrubiškių dvaras,
Burbiškių dvaras (Raseiniai),
Griežė,
Pavandenės dvaras,
Tytuvėnai,
Varputėnų dvaras

Burbos – Lietuvos bajorų giminė, kildinanama iš Žemaitijos. Pavardės kilmė, spėjama, jog gali būti susijusi su vietovardžiu, arba su žodžiu burbėti (t. p. pravarde burba 'kas daug kalba, burba').[1] Lenkų kalbos šalitiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Burba, Burbejczyc (Burbaitis, Burbos palikuonis), Burbianka (Burbienė arba Burbaitė), z Burbów (iš Burbų giminės), Burbelewna (Burbaitė). Giminės palikuoniai gyveno Žemaitijoje ir Gardino paviete. Nuo XVI a. minima Burbų-Gervydų giminės atšaka, kurios pradininkas buvo Jonas Burba-Gervydas g. apie 1500 m.

Giminės herbas yra nuosavas, Burbų (herb włastny – lenk.), kartais šaltiniuose pagal panašumą į kitus herbus įvardijamas kaip „Odyniec odmienny“. Herbą sudaro žydras skydas su runiškos kilmės šeimos simboliu. Herbo viršuje – karūna ir penkios stručio plunksnos.[2] [3] Runiškos kilmės simbolis buvo naudojamas iki Horodlės Unijos bajorų giminių registracijos.[4]. Virš Belvederio dvaro koplyčios durų išlikusiame Burbų giminės herbe vaizduojamas simbolis atrodo kaip kryžius, po herbu užrasas - giminės moto: „Justitia supremum lex esto“ (Aukščiausio įstatymo teisingumas - lot.)

Istoriko A. Kojalavičiaus minimas XV a. gyvenęs Motiejus Burba (lenk. Maciej Burba), gimęs apie 1389 m., 1421 m. jis minimas kaip penktasis Vilniaus vyskupas.[3]

1560 m. karalius Žygimantas Augustas skyrė bajorui Jonui Burbai-Gervydui, tijūnui, šios dvigubos pavardės atšakos pradininkui, Negirbų (Niegirby - lenk.) žemes Pavandenės paviete.[5]

Lietuvoje Burbų giminei priklausė nemažai tėvonijų ir dvarų: Belvederio dvaras, Blinstrubiškių dvaras, Burbiškių dvaras (Raseiniai), Griežė, Pavandenės dvaras, Tytuvėnai, Varputėnų dvaras ir kt.

Žymiausi atstovai

redaguoti
    Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvių pavardžių žodynas, (ats. red. A. Vanagas, autoriai A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė). Vilnius: Mokslas, 1985, T. 1; 1989, T. 2.
  2. 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom II; Aut. Uruski Seweryn, p. 84, Warszawa 1905
  3. 3,0 3,1 3,2 Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, W. W. Kojałowicz, Tom I, p. 188, Krakow 1897
  4. Runos – likimo pranašės; Aut. Vidmantas Stačiokas, Vilnius: Satwa, 2006.
  5. Herbarz szlachty żmudzkiej Tom I; Aut. Grzegorz Błaszczyk, p. 307, Warszawa 2015
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 Herbarz polski Kaspra Niesieckiego S.J., Tom II, p. 361, Lipsk 1839

Nuorodos

redaguoti