Atverti pagrindinį meniu

Kultūriniai augalaiKeisti

Sorghum bicolor yra pasaulyje plačiai žinomas kaip javas, t. y. svarbi grūdinė kultūra. Tai yra penktasis pagal suvartojimą javas pasaulyje.

Manoma, kad sorgos maistui ir pašarams imtos auginti Jemene ir Sudane. Šiuo metu svarbi žemės ūkyje grūdinė kultūra kaip dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor) yra kilusi Etiopijoje. 2000 m. pr. m. e. jos jau buvo auginamos centrinėje Indijoje.

PanaudojimasKeisti

Buityje plačiai naudojami ne tik sorgo grūdai (kruopos, miltai), bet ir sultys (iš saldžiojo sorgo), iš kurios daromas sirupas. Šiaudai naudojami statyboje. Iš sorgų stiebų gaminama šluotos, šepečiai.

Afrikoje jis naudojamas gaminti kuskusui, košėms, melasai.

Indijoje (Maratų kalba jis vadinamas jowar) iš jo kepama duona bhakri (भाक्री).

Kinijoje jis vadinamas 高梁 gaoliang ir yra vienas svarbesnių javų. Iš jo gaminama daug alkoholinių gėrimų: maotai ir gaoliang.

Maistingosios medžiagosKeisti

100 gramų žalių sorgų grūdų suteikia 329 kalorijas, yra 72,1 g angliavandenių, 3,5 g riebalų, 10,6 g baltymų.

Vitaminų kiekis 100 g žalių sorgų grūdų: tiamino (vitaminas B1) 0,33 mg (miligramų), riboflavino (vitaminas B2) 0,1 mg, Niacino (vitaminas B3) 3,7 mg, pantoteno rūgšties (vitaminas B5) 0,4 mg, vitamino B6 0,44 mg, folio rūgšties (vitaminas B9) 20 mkg (mikrogramų).

Mineralinių medžiagų kiekis 100 g žalių sorgų grūdų: kalcio 13 mg, geležies 3,4 mg, magnio 165 mg, mangano 1,6 mg, fosforo 289 mg, kalio 363 mg, natrio 2 mg, cinko 1,7 mg.

Tarp sorgų maistingų medžiagų nėra glitimo, tad iš jų grūdų tinkama gaminti maistą sergantiems celiakija[1].

ProdukcijaKeisti

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
  JAV 11998
  Nigerija 9318
  Indija 7925
  Sudanas 3869
  Australija 3789
  Argentina 2936
  Kinija 2502
  Etiopija 2316
  Brazilija 2004
  Burkina Fasas 1875

Sorgų genties rūšysKeisti

Yra išskiriamos 32 sorgų genties rūšys[2]:

  1. Sorghum × almum Parodi;
  2. Sorghum amplum Lazarides;
  3. Sorghum angustum S.T.Blake;
  4. Sorghum arundinaceum (Desv.) Stapf;
  5. Sorghum bicolor (L.) Moench; Dvispalvis sorgas.
  6. Sorghum bicolor var. charisianum (Busse & Pilg.) Snowden;
  7. Sorghum brachypodum Lazarides;
  8. Sorghum bulbosum Lazarides;
  9. Sorghum burmahicum Raizada;
  10. Sorghum controversum (Steud.) Snowden;
  11. Sorghum × derzhavinii Tzvelev;
  12. Sorghum × drummondii (Nees ex Steud.) Millsp. & Chase; Sudaninis sorgas.
  13. Sorghum ecarinatum Lazarides;
  14. Sorghum exstans Lazarides;
  15. Sorghum grande Lazarides;
  16. Sorghum halepense (L.) Pers.;
  17. Sorghum interjectum Lazarides;
  18. Sorghum intrans F.Muell. ex Benth.;
  19. Sorghum laxiflorum F.M.Bailey;
  20. Sorghum leiocladum (Hack.) C.E.Hubb.;
  21. Sorghum macrospermum Garber;
  22. Sorghum matarankense Garber & Snyder;
  23. Sorghum miliaceum (Roxb.) Snowden;
  24. Sorghum nitidum (Vahl) Pers.;
  25. Sorghum plumosum (R.Br.) P.Beauv.;
  26. Sorghum propinquum (Kunth) Hitchc.;
  27. Sorghum purpureosericeum (A.Rich.) Schweinf. & Asch.;
  28. Sorghum stipoideum (Ewart & Jean White) C.A.Gardner & C.E.Hubb.;
  29. Sorghum timorense (Kunth) Buse;
  30. Sorghum trichocladum (Hack.) Kuntze;
  31. Sorghum versicolor Andersson;
  32. Sorghum virgatum (Hack.) Stapf;

ŠaltiniaiKeisti

  1. csaceliacs.org / Sorghum, Milo of the Midwest, Lifeline, Fall 1995, Vol XIII, No 4, pp 1-3, updated January 2004
  2. theplantlist.org / Sorghum

Vikiteka