Kalaharis
| Kalaharis | |
|---|---|
| |
| Šalis: | Botsvana, Namibija |
| Tipas: | smėlingoji. |
| Temperatūra: | 20-45 °C (vasarą) |
| Krituliai: | 76–190 |
| Plotas: | 360 000 km²[1] km² |
| |
Kalaharis (angl. Kalahari) – dykuma pietinėje Afrikoje. Tai ilgiausias pasaulyje smėlynų ruožas, kurio nekerta akmenų ar žvyro intarpai kaip Sacharoje. Kalaharis apima beveik visą Botsvaną, nusidriekia vakarų link į Namibiją, o šiaurėje įsiterpia į Angolą, Zambiją ir Zimbabvę. Vietiniai gyventojai jį vadina Kgalagadi (tyrlaukiu). 2010 m. duomenimis, jog dykumos plotas tada siekė 3,6 mln. ha (360 000 km²).[1]
Pavadinimas kildinamas iš tsvan. Kgalagadi (ar karri-karri) 'kančių, troškulio vieta'.[2] Afrikanai šį kraštą dar vadino afr. Bosjeveld ('dygių krūmų laukas').[3]
Geografija
redaguotiMaždaug prieš 65 mln. metų Žemę supurtė stiprus žemės drebėjimas, ir į centrinę Pietų Afrikos dalį išsiliejo vulkaninės lavos srautai. Šios banguojančios lavos upės, vietomis iki 8 km gylio, sudarė aukštus kalvagūbrius ir gilius upių slėnius. Paskui per 50 milijonų metų vėjai ir lietūs pamažu išlygino tą grublėtą gamtovaizdį nudilinę kalnus ir pripildę slėnius molio bei žvirgždo. Galų gale kraštą nuklojo iš pajūrio gausiai nešamas smėlis – susidarė lygi šiuolaikinės Pietų Afrikos Respublikos dydžio lyguma.
.jpg)
Kalahario sausringumą lemia šaltoji Bengelos srovė, atitekanti prie vakarinės Pietų Afrikos pakrantės iš Antarktidos. Ledinis jūros vanduo atvėsina vyraujančius vėjus, neleisdamas jiems sugerti pakankamai drėgmės, kad atneštų žemynui lietaus.
Kalaharis – tektoninė įduba, susidariusi Afrikos platformos sineklizėje. Būdingas paviršiaus aukštis 800–1200 m. Iš rytų ir vakarų dykumą juosia laiptuotos plynaukštės, iš pietų – Oranžinės upės slėnis. Vietomis iškyla neaukšti kietų uolienų atlikuoniai, smėlio kopagūbriai, pustomos kopos, barchanai, sausi upių slėniai, negilūs plokšti duburiai.
Šiauriniu dykumos pakraščiu teka Zambezė, pietiniu – Oranžinė upė. Pačioje dykumoje upių nedaug, jos laikinos, išdžiūstančios. Šiaurinėje dalyje į Kalaharį atiteka Okavango upė ir sudaro plačią vidinę Okavango deltą. Dykumoje telkšo druskingų, protarpiais išdžiūstančių ežerų; didžiausias jų – Makgadikgadis.
Būdingas žemyninis atogrąžų klimatas, šiaurėje – subekvatorinis musoninis. Sausio vidutinė temperatūra 25 °C, liepos – 16 °C. Pietuose būna šalnų. Kritulių nuo 120–150 mm iki 250–350 mm per metus, šiaurėje 1000–1500 mm.[4]
Kalahario šiaurėje plyti savanos ir lapus metantys retmiškiai su akacijomis, šiaurės rytuose ir upių slėniuose savanos su baobabais ir akacijomis, drėgnesnėse srityse – užliejamosios aukštažolės savanos. Kalahario pietuose ir vakaruose vyrauja sausosios ir dygiosios savanos, pusdykumės ir dykumos.
_young_males_mock_fighting_..._(47110326111).jpg)
Kadangi Kalaharyje nemažai drėgnų plotų, tad gyvūnija gausi: sutinkami liūtai, gepardai, leopardai, drambliai, raganosiai, afrikiniai buivolai, oriksai, gnu, zebrai, krokodilai, stručiai.[5]
Dykumos gamtai saugoti įsteigta daug saugomų teritorijų: Kalahari Gemsboko nacionalinis parkas (PAR), Gemsboko nacionalinis parkas, Vidurio Kalahario medžioklės draustinis (Botsvana).
Gyventojai
redaguotiVietiniai dykumos gyventojai – bušmėnai (koisanai), tradiciškai besiverčiantys medžiokle ir rankiojimu. Tai savita etninė grupė, smarkiai besiskirianti nuo aplinkinių bantų tautų. Taip pat gyvena hererų, tsvanų, kgalagadžių.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 „The Kalahari-Basin“. 15 July 2010. Suarchyvuotas originalas 25 July 2015.
- ↑ [1]
- ↑ В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 186
- ↑ Kalaharis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. Aira Dubikaltienė psl.
