Valgomoji druska

(Nukreipta iš puslapio Druska)

Druska – mineralas, kurio reikšmingą dalį sudaro natrio chloridas (NaCl). Pagal cheminę klasifikaciją priklauso druskomis vadinamų cheminių junginių grupei. Gamtoje paplitusi kaip nuosėdinė uoliena (akmens druska) ir ištirpusi jūrų (jūros druska), ežerų, požeminiuose vandenyse. Koncentruotas bespalvis ar spalvotas druskos kristalas vadinami halitu. Jūros vandenyje yra vidutiniškai 3,5 % druskos (arba 35 gramai/l). Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų druskingumas 0,6–0,8 %, druskinguose nenutekamuose ežeruose – iki 26 %. Kasamoji druska dažniausiai turi priemaišų (kalio, magnio, kalcio chloridų, magnio ir kalcio sulfatų).[1]

Valgomoji druska druskinėje.

Maistui paprastai naudojama išvalyta ir rafinuota druska. Tik maždaug 6% visos išgautos druskos pasaulyje naudojama maistui. Kitos druskos panaudojimo sritys – vandenvala (12%), kelių nuo sniego ir ledo valymas (8%) ir žemdirbystė (6%).[2] Natris kaip elektrolitas ir osmosinis tirpalas yra nepakeičiamoji maistinė medžiaga.[3] Vis dėlto per didelis druskos vartojimas gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, tokias kaip hipertenziją, todėl daugelis pasaulinių sveikatos asociacijų ir ekspertų išsivysčiusiose šalyse rekomenduoja riboti sūrių maisto produktų vartojimą.[4] Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems neviršyti 5 g valgomosios druskos paros normos.[5][6]

Seniausia importo į LDK prekė buvo druska.[7] XV–XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dalis druskos būdavo importuojama, o dalis gaunama iš pelenų ir mineralinio vandens. Šiuo būdu druską išgaudavo prievoliniai valstiečiai druskiai. XVII a. garinant vandenį druską buvo mėginta išgauti Stakliškėse, tačiau dėl mažo druskingumo gavyba neapsimokėjo.[8]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Druska. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-23.
  2. Westphal, Gisbert; Kristen, Gerhard; Wegener, Wilhelm; Ambatiello, Peter; Geyer, Helmut; Epron, Bernard; Bonal, Christian; Steinhauser, Georg et al. (2010). "Sodium Chloride". Sodium Chloride. doi:10.1002/14356007.a24_317.pub4. ISBN 978-3527306732. 
  3. Committee on the Consequences of Sodium Reduction in Populations; Food Nutrition, Board; Board on Population Health Public Health Practice; Institute Of, Medicine; Strom, B. L.; Yaktine, A. L.; Oria, M. (2013). Strom, Brian L.; Yaktine, Ann L.; Oria, Maria, eds. Sodium intake in populations: assessment of evidence. Institute of Medicine of the National Academies. ISBN 978-0-309-28295-6. PMID 24851297. doi:10.17226/18311. Suarchyvuotas originalas 19 October 2013. Nuoroda tikrinta 17 October 2013. 
  4. „EFSA provides advice on adverse effects of sodium“. European Food Safety Authority. 2005 m. birželio 22 d. Suarchyvuotas originalas 2017 m. rugpjūčio 4 d. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 9 d. 
  5. „WHO issues new guidance on dietary salt and potassium“. Pasaulio sveikatos organizacija. 31 January 2013. Suarchyvuotas originalas 2016 m. liepos 20 d. 
  6. Delahaye, F. (2012). „Europe PMC“. Presse Médicale 41 (6 Pt 1): 644–649. PMID 22465720. doi:10.1016/j.lpm.2012.02.035. Suarchyvuotas originalas 2021 m. birželio 7 d. Nuoroda tikrinta 2021-06-07. 
  7. „Svarbiausi XIV - XV a LDK ekonomikos ir ūkio akcentai“. www.ldk-pinigai.lt. 
  8. Druskos pramonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-23.