Tsvanai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tsvanai (Batswana)
Gyventojų skaičius	5,3 mln.
Populiacija šalyse	PAR (3,9 mln.), Botsvana (1,4 mln.)
Kalba (-os)	Setsvana kalba
Religijos	krikščionybė, tradicinė religija
Giminingos etninės grupės	basoto, bapedi

(Ba)tsvanai (Batswana), kitaip Čuanai – Afrikos tauta, gyvenanti PAR ir Botsvanoje. Jos pavadinimas davė pavadinimą Botsvanos valstybei. Yra viena iš tautų, priskiriamų soto-tsvana kultūrinei grupei.

Basotai kalba setsvana, viena iš bantų kalbų.

Istorija

Iki kolonizacijos ir dabar tsvanai yra pasidalinę į atskiras gentis (klanus). Septyni jų gyvena Botsvanoje (aštuntasis kalba ngunių kalba).

• (Ba)rolongai – Botsvanoje ir PAR
• (Ba)kvenai – Botsvanoje ir PAR
• (Ba)ngvaketse – Botsvanoje
• (Ba)mangvatai – Botsvanoje
• (Ba)tavana – Botsvanoje
• (Ba)tlokva (totemas – laukinė katė) – Botsvanoje ir PAR
• (Ba)kgatla – Botsvanoje ir PAR
• (Ba)tlhaping (totemas – žuvis) – PAR
• (Ba)hurutše – PAR
• (Ba)tlharo – PAR
• (Ba)po – PAR
• ir kitos

XIX a. pradžioje tsvanai neturėjo centrinės valstybės, todėl mfekanės laikais juos labai nusiaubė ngunių antpuoliai: per jų teritorijas į šiaurę migravo matabeliai, kololo. Tačiau iki XIX a. vidurio jie sustiprėjo. Tuo metu svarbiausia tsvanų valstybė buvo sukurta bamangvatų, kurių valdovas Sekomo (Sekomi) nugalėjo kololo ir matabelius ir apie 1860 m. tapo galingiausiu valdovu į rytus nuo Ngamio ežero. Jo sostinė Šošongas turėjo 15 tūkst. gyventojų, o apie 1880 m. net 30 tūkst.

Nuo XIX a. viduryje į tsvanų teritorijas migravo afrikanai (dalyje įsikūrė Transvalis), o iš pietų užkariavimus vykdė britų Kapo kolonija (1910 m. abi šios dalys įjungtos į Pietų Afrikos Sąjungą). Likusi teritorija 1885 m. tapo Britų Imperijos Bečuanalando protektoratu (1965 m. iškovojo nepriklausomybę kaip Botsvana).

Pietų Afrikos Respublikos tsvanai patyrė Apartheido politiką. Jiems buvo specialiai sukurtas bantustanas Bophutatsvana.