Arvydas Sabonis (1954)
- Šis straipsnis yra apie literatūros vertėją, apie garsų krepšininką žr. straipsnyje Arvydas Sabonis
| Arvydas Sabonis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1954 m. gruodžio 19 d. Vilnius, Lietuva |
| Tėvai | Stasys Sabonis, Aldona Sabonienė |
| Vaikai | Elmė Sabonytė |
| Veikla | vertėjas, redaktorius |
| Alma mater | Vilniaus inžinerinis statybos institutas (architektūra) |
| Žinomas (-a) už | vertimai iš anglų kalbos |
Arvydas Sabonis (g. 1954 m. gruodžio 19 d. Vilniuje) – užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjas, spaudos ir knygų leidybos redaktorius, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys. Veiklos sritys daugiausiai apima prozos ir dramos žanrus, dalykines istorijos ir švietimo sritis. Buvęs profesionalus sportininkas (lengvoji atletika).
Biografija redaguoti
- 1961–1972 m. mokėsi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje
- 1972–1978 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, kur baigė Architektūros fakultetą.
- 1976–1984 m. užsiėmė profesionaliu sportu.
- 1985–1990 m. dirbo „Mokslo“ leidykloje redaktoriumi, vėliau vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.
- 1990–1991 m. dirbo laikraščio „The Lithuanian Review“ vyriausiuoju redaktoriumi.
- 1991–1999 m. – laisvai samdomas vertėjas.
- 2000–2012 m. dirbo leidykloje TEV redaktoriumi, Užsienio leidybos grupės vadovu.
Sportinė karjera redaguoti
Arvydas Sabonis – žinomas lengvaatletis, SSRS tarptautinės klasės sporto meistras. Pirmasis treneris – Valentas Sabaliauskas, vėliau – Janas Gadovičius.
Lietuvoje:
- Lietuvos trišuolio (1980 m.) ir 4 kartus (1980, 1981, 1982 ir 1984 m.) šuolio į tolį čempionas. Asmeninį rekordą [1] pasiekė 1980 m. Vilniuje, pagerindamas Lietuvos uždarų patalpų šuolio į tolį pasiekimą – 8 m 06 cm, išsilaikiusį 25 metus iki 2005 m. Tais pačiais metais pasiekė ir Lietuvos trišuolio rekordą (16 m 28 cm).
Užsienyje:
- SSRS čempionatuose: 2 kartus bronzos (1980, 1982 m.), uždarų patalpų – sidabro (1981 m.) medalininkas. Pasaulio studentų universiadoje (1981 m.) užėmė 4 vietą. Laimėjo dvišalėse Didžiosios Britanijos–SSRS varžybose.
 Arvydas Sabonis
| |||
|---|---|---|---|
| Atstovauja (-vo) | .svg){kind=small} 
| ||
| Aktyvumo metai | 1976–1984 m. | ||
| Rungtys | Šuolis į tolį, trišuolis | ||
| Asmeniniai rekordai | 8,06 m (šuolis į tolį) 16,28 m (trišuolis) | ||
| Kiti titulai | LSSR čempionas SSRS čempionatų prizininkas | ||
| World Athletics profilis: | [1] | ||
| Metai | Turnyras | Rungtis | Kur vyko | Pozicija | Rezultatas | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1980 | Lietuvos SSR čempionatas | Šuolis į tolį |  Vilnius
|
1 | 8,06 m | užd. patalpose |
| 1980 | SSRS čempionatas | Šuolis į tolį |  Doneckas
|
3 | 7,82 m | |
| 1980 | SSRS „Dinamo“ draugijos čempionatas | Trišuolis | Kijevas
|
2 | 16,28 m | |
| 1981 | Lietuvos SSR čempionatas | Šuolis į tolį | Kaunas
|
1 | 7,78 m | užd. patalpose |
| 1981 | SSRS čempionatas | Šuolis į tolį | Minskas
|
2 | 7,91 m | užd. patalpose |
| 1981 | Lietuvos SSR čempionatas | Šuolis į tolį | Vilnius
|
1 | 7,64 m | |
| 1981 | Didžiosios Britanijos–SSRS mačas | Šuolis į tolį |  Geitshedas
|
1 | 7,71 m | |
| 1981 | Pasaulio studentų universiada | Šuolis į tolį |  Bukareštas
|
4 | 8,04 m | |
| 1982 | Lietuvos SSR čempionatas | Šuolis į tolį | …
|
1 | 7,69 m | |
| 1982 | SSRS čempionatas | Šuolis į tolį | Kijevas
|
3 | 8,06 m | |
| 1984 | Lietuvos SSR čempionatas | Šuolis į tolį | Vilnius
|
1 | 7,55 m |
Kūrybinė veikla redaguoti
Arvydo Sabonio pirmoji vertimo publikacija – 1986 m. Verčia iš anglų kalbos. 2011 m. gavo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus įsteigtą premiją [2] už Nortono Justerio knygą „Stebuklingoji būdelė“ (The Phantom Tollbooth), kaip reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą paaugliams.
Bibliografija redaguoti
Vertimai:
- Eugene O’Neal. „Elektrai skirta gedėti“ (Mourning Becomes Electra), „Pasaulinės literatūros biblioteka“. Vaga, 1986. (kartu su Birute Saboniene)
- William Saroyan. „Tėti, tu keistuolis“ (Papa You’re Crazy), Vyturys, 1988; Alma littera, 2007.
- George Orwell. „Gyvulių ūkis“ (Animal Farm), Vyturys, 1991.
- George Sabine, Thomas Thorson. „Politinių teorijų istorija“ (A History of Political Theory), I dalis, ALK serija. Pradai, 1995.
- Datus C. Smith, Jr. „Knygų leidybos pradmenys“ (A Guide to Book Publishing), Alma littera, 1994.
- Walter Laqueur. „Europa mūsų laikais, 1945–1992“ (Europe In Our Time: A History 1945–1992), ALK serija. Amžius, 1995.
- Piotr S. Wandycz. „Laisvės kaina: Vidurio Rytų Europos istorija nuo viduramžių iki dabarties“ (The Price of Freedom: A history of East Central Europe from the Middle Ages to the present), ALK serija. Baltos lankos, 1997.
- Peter Kreeft. „Tarp dangaus ir pragaro“ (Between Heaven and Hell), Nova vita, 1997.
- Roald Dahl. „Raganos“ (The Witches), Homo Faber, 1997; Garnelis, 2010.
- Roald Dahl. „Dėdulė Osvaldas“, (My Uncle Oswald), Homo Faber, 1998.
- Henry Kissinger. „Diplomatija“ (Diplomacy), ALK serija. Pradai, 2003.
- George Orwell. „Dienos Paryžiuje ir Londone“ (Down and Out in Paris and London), Kitos knygos, 2007.
- George Orwell. „Katalonijai pagerbti“ (Homage to Catalonia), Kitos knygos, 2010.
- Norton Juster. „Stebuklingoji būdelė“ (The Phantom Tollbooth), Baltos lankos, 2010.
- George Orwell. „Lapok, aspidistra“ (Keep the Aspidistra Flying), Kitos knygos, 2012.
Apsakymai, esė:
- G. K. Chesterton. „Meru raudonasis mėnulis“, Regnum, 1991/2.
- Drago Jančar. „Atsiminimai apie Jugoslaviją“, Proskyna, 1992/1.
- Jeffry Archer. „Tiesiog draugai“, Tik vyrams, 1992/2.
- Dušan Jovanovic. „Šautuvai ir durklai“, Krantai, 1993 02.
- Aleš Debeljak. „Stabų saulėlydis“, Lietuvos rytas, 1994 07.
- Roald Dahl. „Didieji mainai“, Tik vyrams, 1994.
- Jevgenij Rein. „Daugybos rezultatas“, Šiaurės Atėnai, 2012 08 24.
Originali publicistika:
- „Romanas Nr. 47619/3, arba Nacionalizmo evangelija“ (Apie Joną Laucę, 1971 metais nuteistą kalėti už parašytą knygą), Proskyna, 1990.
- „Rašytojas ir cenzūra“ (pratarmė; sudarymas kartu su Stasiu Saboniu), Vaga, 1992.