Vikipedija

Stasys Sabonis

Stasys Sabonis
Gimė 1925 m. gegužės 24 d.
Aleniškės, Vievio valsčius
Mirė 2006 m. gegužės 17 d. (80 metų)
Vilnius
Vaikai Arvydas Sabonis

Giedrė Sabonytė

Veikla vertėjas, redaktorius
Partija 1962 m. SSKP
Alma mater 1951 m. Vilniaus universitetas

Stasys Sabonis (1925 m. gegužės 24 d. Aleniškėse, Vievio valsčius, Trakų apskritis – 2006 m. gegužės 17 d. Vilniuje) – Lietuvos užsienio grožinės literatūros vertėjas, knygų leidybos redaktorius.

Biografija redaguoti

Baigęs Vievio pradžios mokyklą, 1940–1944 m. mokėsi Kaišiadorių gimnazijoje. 1944 m. mokytojavo Valkininkų valsčiaus Kalvių pradinėje mokykloje. Į Vilnių atvyko 1945 m., kur baigė vaikų namų auklėtojų kursus. Dirbo Vilniaus 9-uosiuose vaikų namuose auklėtoju, kartu mokėsi vakarinėje darbininkų jaunimo mokykloje. 1946–1951 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete.

1951–1984 m. dirbo „Vagos“ leidykloje (iki 1965 m. Valstybinė grožinės literatūros leidykla): 1961–1966 m. vaikų ir jaunimo verstinės literatūros redakcijos vedėjas, 1966–1974 m. originaliosios lietuvių literatūros redakcijos vedėjas, 1974–1979 m. vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 1985–1988 m. „Vyturio“ leidyklos vyriausiasis mokslinis bendradarbis.[1] 1993–1995 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Literatūros fondo komiteto pirmininkas. Palaidotas Kazokiškių kapinėse (Elektrėnų savivaldybė).[2][3]

Kūrybinė veikla redaguoti

Stasys Sabonis garsėjo grožinės ir humanitarinės rusų, lenkų, čekų, slovakų, slovėnų, serbų-kroatų literatūros žymiausių kūrinių vertimais į lietuvių kalbą. Pirmieji vertimai iš rusų kalbos publikuoti 1953 m. Daug vertimų paskelbta antologijose, įvairiuose rinkiniuose, periodikoje. Paskelbė straipsnių ir kalbos kultūros, meninio vertimo klausimais, ugdė jaunuosius vertėjus ir redaktorius. Lietuvių kalba atkūrė ir nemažai pjesių Lietuvos teatrams, televizijai.

S. Sabonio kūrybiniai laimėjimai prozos vertimų baruose, jo literatūrinė veikla buvo deramai įvertinta – 1974 m. buvo priimtas į LSSR rašytojų sąjungą, kurios veikloje aktyviai dalyvavo.[4]

Bibliografija redaguoti

Stasio Sabonio vertimų bibliotekoje – virš penkiasdešimt jo išverstų knygų. Visų reikšmingesnių vertimų pabaigoje paprastai pridėtas ir paties vertėjo trumpas, skaitytoją supažindinantis straipsnis apie originalaus kūrinio autorių ir jo kūrybą.

Vertimai iš slovakų kalbos:

  • Slovakų pasakos (iliustr. Liudovitas Fula). – Vilnius: Vaga, 1970. – 228 p.: iliustr.
  • Vincentas Šikula. Atostogos su dėde Rafaeliu (iliustr. Štefanas Cpinas). – Vilnius: Vaga, 1972. – 112 p.: iliustr.
  • Klara Jarunkova. Nebyliojo Vilko brolis: apysaka (iliustr. Ivanas Šurmanas). – Vilnius: Vaga, 1973. – 174 p.: iliustr.
  • Dobroslavas Chrobakas. Drakonas sugrįžta: apysaka ir apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1974. – 190 p.
  • Vladimiras Minačas. Mirtis vaikščioja po kalnus: romanas. – Vilnius: Vaga, 1975. – 233 p.
  • Rudo Moricas. Iš medžioklės krepšio: apsakymai (iliustr. M. Hanakas). – Vilnius: Vaga, 1976. – 168 p.: iliustr.
  • Janas Navratilas. Geltonas mustangas: apysaka (iliustr. Liudovitas Ilečka). – Vilnius: Vaga, 1981. – 151 p.: iliustr.
  • Alfonsas Bednaras. Sauja skatikų: romanas. – Vilnius: Vaga, 1985. – 302 p.
  • M. Urbanas, J. Červenis, M. Figuli. Triptikas apie meilę: apysakos. – Vilnius: Vyturys, 1988. – 294 p. – ISBN 5-7900-0098-3
  • Dušanas Mitana. Žaidimo galas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1990. – 315 p. – ISBN 5-415-00537-4
  • Dominikas Tatarka. Pintiniai krėslai: romanas. – Vilnius: Sata, 1994. – 143 p. – ISBN 9986-20-003-2

Vertimai iš serbų-kroatų kalbos:

  • D. Maksimovič. Jie nebe vaikai: romanas. – Vilnius: Vaga, 1967. – 235 p.
  • Aleksandras Voinovičius. Kerštas – ne viskas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1979. – 188 p.
  • Ivas Andričius. Prakeiktas kiemas: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1982. – 320 p.
  • Vladimiras Stoišinas. Kino teatras degtukų dėžutėje: apysaka (iliustr. S. Miličius). – Vilnius: Vaga, 1983. – 127 p.: iliustr.
  • Erichas Košas. Tinklai: romanas. Didysis Makas: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1983. – 328 p.
  • B. Kitanovičius. Planeta ir civilizacija pavojuje. – Vilnius: Mokslas, 1985. – 253 p.
  • Dragoslavas Michailovičius. Petrijos vainikas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1987. – 237 p.
  • Ivas Andričius. Drinos tiltas: romanas. Miroslavas Krleža. Ant proto ribos: romanas. – Vilnius: Vaga, 1988. – 461 p.: iliustr. – ISBN 5-415-00167-0
  • Serbų novelės. – Vilnius: Vaga, 1992. – 431 p. – ISBN 5-415-00691-5
  • Ivas Andričius. Panelė: romanas. – Vilnius: Sata, 1994. – 197 p. – ISBN 9986-20-009-1
  • Aleksandaras Tišma. Kokias mes mylime: romanas (iliustr. Gintaras Gesevičius). – Vilnius: Alma litera, 1994. – 110 p.: iliustr. – ISBN 9986-02-031-X
  • Branislavas Nušičius. Laisvos meilės kūdikis: humoristinis romanas. – Vilnius: Alma littera, 1996. – 230 p. – ISBN 9986-02-153-7

Vertimai iš slovėnų kalbos:

  • Stiklo tiltas: slovėnų pasakos. – Vilnius: Vaga, 1972. – 159 p.
  • Berta Bojetu. Filijos nėra namie: romanas. – Vilnius: Amžius, 1995. – 173 p. – ISBN 9986-430-13-5

Vertimai iš čekų kalbos:

Vertimai iš lenkų kalbos:

  • Stanislavas Lemas. Magelano debesis. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1961. – 479 p.
  • Vladislavas Terleckis. Kelionę baigei – pailsėki…: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1980. – 235 p.

Kai kurie kiti vertimai:

  • Turas Hejerdalas. „Kon-Tikiu“ per vandenyną. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1956. – 284 p.: iliustr.
  • D. Čiosičius. Saulėtekis toli. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 429 p.
  • Ivanas Šamiakinas. Versmės: romanas. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1958. – 469 p.
  • Rabindranatas Tagorė. Namai ir pasaulis: romanas. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1959. – 244 p.
  • Ulė Matsonas Brigas. Trys lelijos. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1964. – 278 p.
  • Velnio vedybos: kroatų, makedonų, slovėnų, serbų pasakos. – Vilnius: Vaga, 1998. – 424 p.: iliustr. – ISBN 5-415-01302-4

Sudarė:

  • Slovakų novelės. – Vilnius: Vaga, 1985. – 464 p.
  • XX a. serbų poetai: 1945–1985 m. serbų poezijos antologija (kartu su M. Džerkovičiumi). – Vilnius: Vaga, 1988. – 333 p.
  • Rašytojas ir cenzūra: straipsnių ir dokumentų rinkinys (kartu su Arvydu Saboniu). – Vilnius: Vaga, 1992. – 577 p.

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Stasys Sabonis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 607
  2. ↑ http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Sabonis_Stasys
  3. ↑ http://www.tekstai.lt/buvo/metai/200606/sabonis.htm
  4. ↑ http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3097&kas=straipsnis&st_id=8898

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Stasys_Sabonis&oldid=6885249"