Chačeno kunigaikštystė

Chačeno kunigaikštystė (arm. Խաչենի իշխանություն, Khacheni ishkhanut'yun) arba Chačenas (arm. Խաչեն, Khachen) – feodalinė armėnų valstybė, IX–XIX a. egzistavusi Armėnijos kalnyno rytinėje dalyje, istoriniame Kalnų Karabacho (Arcacho) regione. Ji suvaidino labai svarbų vaidmenį armėnų tautos istorijoje ir buvo laikoma viena iš armėnų valstybingumo tęstinumo pavyzdžių. Ankstyvasis šios valstybės laikotarpis iki XIII a. retrospektyviai dar vadinamas Arcacho karalyste (arm. Արցախի թագավորություն, Artsakhi t'agavorut'yun).

Խաչենի իշխանություն Chačeno kunigaikštystė
Armėnijos karalystės dalis iki 1045 m. Gruzijos karalystės dalis 1124-XIII a.
← IX a. – 1822 →
Vėliava Herbas
Location of Chačenas Chačenas tarp kitų valstybių 1311 m.
Sostinė	Aterkas, Caras, Chochanaberdas
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įkurtas	IX a. m.
- Panaikino Rusija	1822 m.

Raida

Ankstyvasis laikotarpis

XIII a. Chačeno miniatiūra

Prielaidos atsirasti Chačeno valstybingumui susidarė jau IX a., Armėnijoje vystantis feodaliniam susiskaldymui. Pirmasis žinomas kraštą valdęs kunigaikštis buvo Sachlas Smbatianas. Čia pradėjo valdyti jo palikuonys, suformavę vietos kunigaikščių išchanų (arm. իշխան, ishkhan) dinastiją, kuri buvo Aranšachų dinastijos atšaka. Stiprėjant jų valdžiai, XI a. pradžioje kitų sudėtinių Armėnijos valstybių pavyzdžiu jie ėmė tituluotis karaliais (arm. Թագավոր, tagaver).

1045 m. viduramžių Armėnijos karalystė nustojo egzistuoti kaip centralizuota valstybė. Vakarines jos teritorijas nukariavo Bizantijos imperija, o rytiniuose ir šiauriniuose pakraščiuose nedidelės valstybėlės liko praktiškai nepriklausomos. Tarp jų buvo Karso karalystė, Siuniko karalystė, Taširo karalystė ir Chačeno kunigaikštystė. Iš visų Armėnijos palikuonių ilgiausiai išlaikiusi valstybingumą, pastaroji tapo Armėnijos kultūros ir valstybingumo centru. Dėl jos viešpatavimo viduramžiais visas Arcacho regionas buvo pradėtas vadinti Chačenu.

Tiesa, pati kunigaikštystė nebuvo valdoma centralizuotai ir neturėjo vienos sostinės. Ją sudarė visa eilė smulkių feodalinių valdų, o dėl centrinės valdžios konkuravo trys vietovės. Aukštutinis Chačenas Tertero upės aukštupyje regiono šiaurės vakaruose turėjo savo vietos dinastiją, kuri vadinama Dopianais, ir kuri rezidavo Caro gyvenvietėje. Aterkas buvo Tertero upės vidurupyje, o Žemutinis Chačenas – Chačeno upės baseine. Regiono pietuose, Ktišo tvirtovėje valdžią turėjo Dizako kunigaikščiai, kurie neretai džiaugdavosi savo autonomija.

Kultūrinis apogėjus

Chochanaberdo tvirtovė

Gandzasaro vienuolynas

1124 m. Chačenas buvo priverstas pripažinti naujos regiono galybės – Gruzijos karalystės valdžią. Tačiau ši krikščioniška valstybė mažai trukdė vietos kunigaikščiams valdyti ir puselėti armėnišką kultūrą. Tuo metu valdžią visame Kalnų Karabache perėmė Aterko kunigaikščiai. Jiems valdant šalyje prasidėjo kultūrinis klestėjimas. Svarbiausias šio laikotarpio statinys buvo Dadivanko vienuolynas, statytas netoli Aterko. Šiuo laikotarpiu suklestėjo armėnų miniatiūros mokykla.

1214 m. mirus Aterko kunigaikščiui Vachtangui, valdymą perėmė Žemutinio Chačeno kunigaikštis Hasanas Džalalas. Jis sugebėjo naujai centralizuoti valdžią ir sėkmingai laviruoti sudėtingoje to meto užsienio politikoje. Jos dėka mongolai nenusiaubė šios valstybėlės, o pats kunigaikštis net du kartus įveikė tolimą kelionę į mongolų sostinę Karakorumą, siekdamas išlaikyti armėnų valdžią krašte.

Jo valdymo laikais valstybė pasiekė kultūrinį apogėjų. Žemutiniame Chačene buvo pastatyta tvirtovė Chochanaberdas, o netoliese išdygo Gandzasaro vienuolynas, tapęs viso regiono kultūriniu ir religiniu centru.

Hasan-Džalalianai

Chačeno kunigaikštystė tarp kitų Kalnų Karabacho valdų XVI a. vid. (pažymėta raide a)

1261 m. Hasanui Džalalui mirus, Chačeno valdžioje įsitvirtino jo įpėdiniai, ir ši giminė buvo vadinama Hasan-Džalalianais. Jie išlaikė valdžią iki pat XIX a. pradžios. Visi ji nebesititulavo karaliais (tagaverais), o tik kunigaikščiais (išchanais).

Tiesa, nuo XIII a. Chačeno kunigaikščiai buvo priversti pripažinti galingesnių svetimšalių musulmoniškų valstybių valdžią. Iš pradžių čia valdė Ilchanatas, vėliau – Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, o galiausiai Sefevidai. Nepaisant to, kunigaikščiai išlaikė savo armėnišką dinastiją bei kontrolę kalnuotame krašte ir dažniausiai valdė labai autonomiškai.

Nuo XIV a. Chačeno kunigaikštystė silpo, dėl ko ėmė atsiskirti jos periferijos kunigaikščiai, kurie tuo metu titulavosi melikais (arm. Մելիք, melik'). Pietuose (Iškano upės baseine) valdžią gavo Dizako melikai, Šiaurėje – Giulistano (Murovdago kalnyne) ir Džraberdo (Tertero baseino) melikai. Jie vis dar nominaliai pripažino Chačeno siuzerenitetą, tačiau iš esmės Chačeno kunigaikščių valdos apsiribojo tik Chačeno upės baseinu.

Paskutinysis kunigaikštis, nominaliai išlaikęs valdžią visame regione buvo Džalalas IV. Šiam mirus 1590 m. Chačeno kunigaikščiai irgi ėmė tituluotis melikais ir apsiribojo tik savo pirminėmis valdomis Žemutiniame Chačene. Taip prasidėjo 5 melikų valdymo Chamsa laikotarpis, trukęs iki 1822 m. Nepaisant sumenkusios valdžios, Chačeno melikai ir toliau aktyviai priešinosi krašto islamizacijai ir tiurkizacijai, kurią bandė diegti regioną valdžiusios imperijos.

XVIII a. viduryje jų valdžią bandė panaikinti Nader šachas, o vėliau, kraštą užvaldžius Karabacho chanatui, armėnų savivaldai iškilo didelė grėsmė. Tikėdamiesi pagalbos iš krikščioniškos valstybės, Chačeno melikai sudarė sąjungą su kitais melikais ir paprašė padėti Rusijos imperiją. 1805 m. Rusija įsiveržė į regioną, o 1813 m. prisijungė Kalnų Karabachą prie savo imperijos. 1822 m. Chačeno kunigaikštystė buvo panaikinta.

Valdovai

• Ankstyvieji
  • Sachlas Smbatianas IX a.
  • Ovanesas
  • Atrnersechas
  • Grigoras Amamas
  • Smbatas
  • Grigoras Didysis
  • Senekerimas
  • Grigoras (XI a.)
• Aterko linija:
  • Vachtangas Sakaras (iki 1190)
  • Hasanas Kronavorialas (1142–1182)
  • Vachtangas Tagavoraznas (1182–1214)
• Hasan-Džalalianai:
  • Hasanas Džalalas (1214–1261)
  • Ivane Atabakas I (1261–1287)
  • Džalalas II
  • Ivane II
  • Džalalas III (iki 1431)
  • Agbastas
  • Saitunas
  • Veličanas
  • Megrabas
  • Džalalas IV

Taip pat skaitykite

• Kalnų Karabacho istorija
• Arcachas
• Karabacho vilajetas
• Karabacho chanatas
• Kalnų Karabacho Respublika

Nuorodos

• С. Т. Еремян. Армения накануне монгольского завоевания // Атлас Армянской ССР. – Ер.—М., 1961. – С. 102–106. (rusų k.)
• Hewsen, Robert H. «The Kingdom of Arc’ax» in Medieval Armenian Culture (University of Pennsylvania Armenian Texts and Studies). Thomas J. Samuelian and Michael E. Stone (eds.) Chico, California: Scholars Press, 1984. (anglų k.)
• Петрушевский И. П. Очерки по истории феодальных отношений в Азербайджане и Армении в XVI – начале XIX вв. – Л., 1949. (rusų k.)
• Раффи. Меликства Хамсы. Издательство «Наири», Ереван, 1991 г. (rusų k.)
• Б. Улубабян. Княжество Хачена в X–XVI веках. Издательство Академии Наук Армянской ССР, Ереван, 1975 г. (rusų k.)
• Gandzasar.com Gandžasaro svetainė (anglų k.)
• cilicia.com Archyvuota kopija 2020-10-18 iš Wayback Machine projekto. (Kilikijos istorija)