Ak Kojunlu (pers. آق قوینلو = Aq Qoyunlu – „baltų avių turkmėnai“) – tiurkų klajoklių ogūzų genčių sąjunga, gyvavusi XIVXV a. prie Tigro aukštupio. Vėliau sudarė valstybę su sostine Tebrize.

آق قوینلو
Ak Kojunlu valstybė
buvusi valstybė

1378 – 1508
Location of Ak Kojunlu
Location of Ak Kojunlu
Valstybė Uzuno Chano laikais
Sostinė Tebrizas
Religija islamas (sunitai)
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Įkurtas 1378 m.
 - Nukariautas Sefevidų 1508 m.

Ak Kojunlu rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1340 m. (Bizantijos kronikose). Ak Kojunlu tiurkai 1402 m. iš Timūro gavo žemes prie dabartinio Dijarbakyro, tačiau negalėjo plėstis, nes konkuravo su Kara Kojunlu sąjunga. 1467 m. Uzunas Chanas nugalėjo Kara Kojunlu, užkariavo Armėniją, Azerbaidžaną, Iraką, vakarų Persiją ir sukūrė valstybę su sostine Tebrize (nuo 1468 m.). Ak Kojunlu žemės tęsėsi nuo Derbento iki Ormūzo sąsiaurio. Tačiau netrukus į rytus ėmė plėstis Osmanų imperija, tad Ak Kojunlu sudarė sąjungą su Karamanidais, o 1463 m. – su Venecija, Romos popiežiumi ir Vengrija.[1] Tačiau pastarosios šalys nusuteikė Uzunui Chanui žadėtos pagalbos, ir 1473 m. Otlukbelio mūšyje osmanai nugalėjo Ak Kojunlu. Tiesa valstybė nebuvo panaikinta, bet mirus Uzunui Chanui prasidėjo jo sūnų kova dėl valdžios. Pasinaudodami vidiniais dinastijos nesutarimais, Ak Kojunlu buvo užpulti Sefevidų ir 1501 m. jiems pralaimėjo Nachičevanės mūšyje. 1508 m. valstybė galutinai sunaikinta.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Ak Kojunlu. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001