Bagratuniai
- Šis straipsnis – apie Armėnijos Bagratidus. Apie dinastijos atšaką Gruzijoje žr. straipsnį Bagrationai
Bagratidai, kitaip vadinami Bagratuniai (arm. Բագրատունյաց Արքայական Տոհմ, transliteruojant Bagratownyac‘ Ark‘ayakan Tohm) – rytų Armėnijos karalių dinastija, valdžiusi 886–1045 m.
Raida
redaguotiGiminė žinoma nuo I a. pr. m. e., iškilo VIII a.- IX a. smukus Mamikonianų dinastijai. IX a. užvaldė didelę Armėnijos dalį ir ėmė vadovauti išsivadavimo iš arabų kovai.
886 m. pirmasis šios dinastijos karalius Ašotas I tapo Armėnijos karaliumi dėl musulmonų palankumo. Ašotas II, 921 m. nugalėjęs arabus, buvo jų pripažintas Armėnijos ir Gruzijos karaliumi. Ašotas III, tituluotas Šachinšachu, 961 m. perkėlė valstybės sostinę į Ani, kur suklestėjo Viduramžių armėnų menas ir literatūra. Ilgą laiką Bagratidų Armėnija buvo buferine valstybe tarp Arabijos ir Bizantijos. 1045 m. Bizantijai užkariavus Armėniją paskutinis Bagratidų dinastijos valdovas Gagikas II neteko valdžios.
Armėnijos Bagratidų valdovai
redaguotiVardas | Valdymo metai |
Ašotas I | 886–890 m. |
Smbatas | 890–914 m. |
Ašotas II Geležinis | 914–929 m. |
Abasas I (Bagratidas) | 929–953 m. |
Ašotas III | 953–977 m. |
Smbatas II | 977–989 m. |
Gagikas I | 989–1020 m. |
Hovhanesas Ani ir Smbatas III | 1020–1041 m. |
Ašotas IV | 1022–1040 m. |
Gagikas II | 1042–1045 m. |
Dinastija | ||
---|---|---|
Prieš tai: Arabai |
Armėnijos karaliai 886–1045 m. |
Po to: Bizantija |
Kitos atšakos
redaguotiBagratidų atšakos 963–1064 m. valdė Karšo ir 972–1113 m. Tašir Dzorageto karalystes.[1] Iš Bagratidų šakos kilo Gruzijos ir Imeretijos valdovų dinastija Bagrationai.
Literatūra
redaguoti- Movses Khorenatsi. History of the Armenians. Translation and Commentary of the Literary Sources by R. W. Thomson. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1978 Appendix A. Primary History, pp. 358–359, 362, 365–366.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vega Arutunian. Bagratidai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 340 psl.