Seldžiukai
.png) Seldžiukų imperijos žemėlapis | |
| Valstybinė kalba | persų kalba |
| Dinastijos kilmė | Turanas |
| Sostinė | Nišapūras |
| Religija | Sunitai |
| Įkūrimas | 1037 m. |
| Žlugimas | 1157 m. |
| Įkūrėjas | Tugrul Begas |
Seldžiukai (pers. سلجوقيان Salcūkiyān, Tiurkų kalba: Selçuklular) – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, kilusi iš Turano. Visą Didįjį Iraną valdė 1037–1157 m. Jų valdyta valstybė vadinama Didžiąja Seldžiukų imperija. Vėliau dinastijos atšakos valdė smulkesnes valstybes, atsiradusias suskilus imperijai. Seldžiukų imperijos sostinė buvo Nišapūras, vėliau Rajus, vėliau Ishafanas.
IstorijaKeisti
Tiurkai seldžiukai gana ilgai klajojo Turano stepėse. X a. jie apsistojo Chorezmo regione, kur priėmė islamą.
Valstybės įkūrėjas buvo Tugrul Begas, kuris užėmė Nišapūrą ir Mervą, o vėliau sutriuškino Gaznevidų armiją, kas nulėmė tai, jog Seldžiukai gavo didžiumą Gaznevidų imperijos teritorijų.
Tugrul Bego palikuonys plėtė imperiją į Vakarus, užimdami Iraką, Armėniją, Gruziją, Mažąją Aziją.
1092 m. mirus paskutiniam didžiajam sultonui Malikšachui, imperija buvo padalinta tarp trijų sūnų, o vėliau atskiros dalys sparčiai skilo į mažus emyratus. Šiuose emyratuose įsitvirtino seldžiukidai.
Tačiau nuo XI a. pabaigos seldžiukų ribos traukėsi. Iš vakarų puolė krikščionys, rengiantys kryžiaus žygius, iš šiaurės plėtėsi Gruzija, iš pietvakarių – Ajubidai. Visą likusią dalį naujai suvienijo Chorezmo imperija.
ValdovaiKeisti
| Seldžiukidai | Valdymo metai |
| Seldžiuk Begas | |
| Tugrul Begas | 1037 – 1063 m. |
| Alp Arslanas | 1063 – 1072 m. |
| Melik Šachas | 1072 – 1092 |
Vėlesniosios seldžiukidų valstybėsKeisti
 |
|---|
| Turkijos istorija |
| Mažosios Azijos istorija |
| Seldžiukų imperija |
| Kilikijos Armėnija, Nikėjos imperija, Trapezunto imperija, Rumo sultonatas |
| Osmanų imperija |
| Turkijos Respublika |
Nuo XII a. pradžios Seldžiukų sultonatas gana sparčiai byrėjo, ir jo teritorijoje formavosi naujos valstybės, formaliai priklausomos nuo Imperijos. 1153 m. tiurkams užėmus paskutiniąją sostinę Sandžarą, imperija nustojo egzistuoti, o joje jau buvo atsiradę šios valstybės:
- Rumo sultonatas, sostinė Iznikas
- Begatai, smulkios feodalinės valdos Mažojoje Azijoje
- Azerbaidžano atabegatas, valdomas Ildegizidų
- Salguro atabegatas, Irane
- Borio atabegatas, Sirijoje. Sostinė: Damaskas
- Sandžio atabegatas, Kurdistane. Sostinė: Mosulas
- Chorezmas, valdomas Chorezmšachų. Sostinė: Urgenčas
- Kermano sultonatas
- Chorasano sultonatas. Sostinė: Mervas