Seldžiukai
Seldžiukai, arba Seldžiukidai (pers. سلجوقيان = Salcūkiyān, turk. Selçuklular) – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, kilusi iš Turano. Visą Didįjį Iraną valdė 1037–1157 m. Jų valdyta valstybė vadinama Didžiąja Seldžiukų imperija (pers. آل سلجوق = Āl-e Saljuq). Vėliau dinastijos atšakos valdė smulkesnes valstybes, atsiradusias suskilus imperijai.
| سلجوقيان Seldžiukai | ||||
| buvusi imperija | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
.png) | ||||
| Sostinė | Nišapūras (1037–1043) Rajus (1043–1051) Isfahanas (1051–1118) Mervas (1118–1153) Hamadanas(1118–1194) | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Sultonas | ||||
| 1037–1063 | Tugrul Begas | |||
| 1174–1194 | Tugrulas III | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkūrimas | 1037 m., 1037 | |||
| - Chorezmšachai užima Hamadaną | 1194 m. | |||
Ankstyvoji Seldžiukų imperijos sostinė buvo Nišapūras, vėliau Rajus, vėliau Isfahanas. Nuo 1118 m. imperija turėjo dvi sostines: rytinę Merve ir vakarinę Hamadane.
IstorijaKeisti
Tiurkai seldžiukai gana ilgai klajojo Turano stepėse. X a. jie apsistojo Chorezmo regione, kur priėmė islamą.
Valstybės įkūrėjas buvo Tugrul Begas, kuris užėmė Nišapūrą ir Mervą, o vėliau sutriuškino Gaznevidų armiją, kas nulėmė tai, jog Seldžiukai gavo didžiumą Gaznevidų imperijos teritorijų.
Tugrul Bego palikuonys plėtė imperiją į Vakarus, užimdami Iraką, Armėniją, Gruziją, Mažąją Aziją.
1092 m. mirus paskutiniam didžiajam sultonui Malikšachui, imperija buvo padalinta tarp trijų sūnų, o vėliau atskiros dalys sparčiai skilo į mažus emyratus. Šiuose emyratuose įsitvirtino seldžiukidai.
Tačiau nuo XI a. pabaigos seldžiukų ribos traukėsi. Iš vakarų puolė krikščionys, rengiantys kryžiaus žygius, iš šiaurės plėtėsi Gruzija, iš pietvakarių – Ajubidai. Visą likusią dalį naujai suvienijo Chorezmo imperija.
ValdovaiKeisti
| Seldžiukidai | Valdymo metai |
| Seldžiuk Begas | |
| Tugrul Begas | 1037 – 1063 m. |
| Alp Arslanas | 1063 – 1072 m. |
| Melik Šachas | 1072 – 1092 |
Vėlesniosios seldžiukidų valstybėsKeisti
 |
|---|
| Turkijos istorija |
| Mažosios Azijos istorija |
| Seldžiukų imperija |
| Kilikijos Armėnija, Nikėjos imperija, Trapezunto imperija, Rumo sultonatas |
| Osmanų imperija |
| Turkijos Respublika |
Nuo XII a. pradžios Seldžiukų sultonatas gana sparčiai byrėjo, ir jo teritorijoje formavosi naujos valstybės, tik formaliai priklausomos nuo Imperijos. 1153 m. tiurkams užėmus paskutiniąją sostinę Sandžarą, imperija nustojo egzistuoti, o joje jau buvo atsiradę šios valstybės:
- Rumo sultonatas, sostinė Iznikas
- Begatai, smulkios feodalinės valdos Mažojoje Azijoje
- Azerbaidžano atabegatas, valdomas Ildegizidų
- Salguro atabegatas, Irane
- Borio atabegatas, Sirijoje. Sostinė: Damaskas
- Sandžio atabegatas, Kurdistane. Sostinė: Mosulas
- Chorezmas, valdomas Chorezmšachų. Sostinė: Urgenčas
- Kermano sultonatas
- Chorasano sultonatas. Sostinė: Mervas