Vaspurakano karalystė

Vaspurakano karalystė (arm. Վասպուրականի թագավորություն, Vaspurakani t'agavorut'yun) – feodalinė armėnų valstybė, X–XI a. egzistavusi Armėnijos kalnyno pietinėje dalyje, istoriniame Vaspurakano regione (dab. Turkijos dalis).

Վասպուրականի թագավորություն Vaspurakano karalystė
Armėnijos karalystės dalis
← 908 – 1021 →
Location of Siunikas Vaspurakanas tarp kitų valstybių
Sostinė	Vanas
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įkurtas	908 m., 908
- Panaikino Rusija	1021 m.

Raida

Arcrunių valdų plėtra VII-IX a.

Vaspurakanas buvo svarbus Armėnijos kalnyno politinis darinys, įteisintas kaip viena iš Armėnijos karalystės provincijų. Po karalystės žlugimo, regione konkuravo kelios įtakingos armėnų giminės, tarp kurių buvo Rštuniai ir Arcruniai (arm. Արծրունիներ, Atsruniner). Pastarieji, pradėję nuo nedidelės tėvonijos Adamakerto miesto apylinkėse, iki VIII a. ilgainiui užvaldė milžiniškas teritorijas tarp Vano ir Urmijos ežerų, iki pat Ararato kalno šiaurėje. IX a. ši giminė aktyviai dalyvavo armėnų išsivadavimo iš Arminijos emyrato judėjime ir Armėnijos karalystės kūrime. Nors Arcruniai konkuravo su Bagratuniais, ilgainiui pripažino šios karalių dinastijos viešpatavimą bei siuzerenitetą.

Tačiau Armėniją valdant karaliui Smbatui I, įtampa tarp Arcrunių ir centrinės valdžios augo. Vaspurakano kunigaikščiai buvo nepatenkinti, kuomet iš jų buvo atimta Nachičevanės teritorija. Kuomet prasidėjo karas tarp Armėnijos ir musulmonų Sadžidų, jie sudarė sąjungą su pastaraisiais. Už tai Vaspurakano kunigaikštis Gagikas Arcrunis 908 m. iš Kalifato gavo karaliaus karūną ir įkūrė atskirą Vaspurakano karalystę.

Vienuolynas Achtamaro saloje

Po to, kai su Vaspurakano pagalba musulmonai nugalėjo ir nukankino Smbatą I, Vaspurakanas pasigailėjo ir naujai susivienijo su Armėnija, tapdamas jos sudėtine karalyste. Ši situacija tęsėsi iki XI a. pradžios. Tuo metu karalystė buvo viena iš turtingiausių Armėnijos dalių. Joje, su ~40 tūkst. kvadratinių km teritorija, gyveno apie 1 mln. gyventojų, čia buvo 4 tūkst. kaimų ir 10 didelių miestų, 72 tvirtovės ir 115 vienuolynų.

XI a. pradžioje karalystė patyrė labai agresyvius tiurkų klajoklių puolimus. Šie klajokliai migravo iš rytų ir buvo pirmoji tiurkų banga, ėjusi prieš Seldžiukų invaziją. Tuometinis valdovas Senekerimas Hovhanesas nebegalėjo apsiginti pats, todėl paprašė pagalbos iš gretimos Bizantijos imperijos. 1021 m. karalystė prijungta prie Bizantijos ir paversta Vasprakanijos tema.

Valdovai

• Gagikas Arcrunis 908-943
• Derenikas Ašotas 943–953
• Abusahlas Hamazaspas 953–972
• Ašotas Sahakas 972–983
• Gurgenas Chačikas 983–1003
• Senekerimas Hovhanesas 1003–1021

Taip pat skaitykite

• Vaspurakanas

Nuorodos

• Hovannisian, Richard G., ed. (2000), Armenian Van/Vaspurakan , Historic Armenian Cities and Provinces , Costa Mesa, California: Mazda Publishers , OCLC 44774992
• Der Nersessian, Sirarpie. Armenia and the Byzantine Empire: a Brief Study of Armenian Art and Civilization. Cambridge: Harvard University Press. 1947.