Vaspurakano karalystė

Vaspurakano karalystė (arm. Վասպուրականի թագավորություն, Vaspurakani t'agavorut'yun) – feodalinė armėnų valstybė, X–XI a. egzistavusi Armėnijos kalnyno pietinėje dalyje, istoriniame Vaspurakano regione (dab. Turkijos dalis).

Վասպուրականի թագավորություն
Vaspurakano karalystė
Armėnijos karalystės dalis
Bagratuni flag.svg
908 – 1021 Byzantine imperial flag, 14th century.svg
Location of Siunikas
Vaspurakanas tarp kitų valstybių
Sostinė Vanas
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Įkurtas 908 m., 908
 - Panaikino Rusija 1021 m.

RaidaKeisti

 
Arcrunių valdų plėtra VII-IX a.

Vaspurakanas buvo svarbus Armėnijos kalnyno politinis darinys, įteisintas kaip viena iš Armėnijos karalystės provincijų. Po karalystės žlugimo, regione konkuravo kelios įtakingos armėnų giminės, tarp kurių buvo Rštuniai ir Arcruniai (arm. Արծրունիներ, Atsruniner). Pastarieji, pradėję nuo nedidelės tėvonijos Adamakerto miesto apylinkėse, iki VIII a. ilgainiui užvaldė milžiniškas teritorijas tarp Vano ir Urmijos ežerų, iki pat Ararato kalno šiaurėje. IX a. ši giminė aktyviai dalyvavo armėnų išsivadavimo iš Arminijos emyrato judėjime ir Armėnijos karalystės kūrime. Nors Arcruniai konkuravo su Bagratuniais, ilgainiui pripažino šios karalių dinastijos viešpatavimą bei siuzerenitetą.

Tačiau Armėniją valdant karaliui Smbatui I, įtampa tarp Arcrunių ir centrinės valdžios augo. Vaspurakano kunigaikščiai buvo nepatenkinti, kuomet iš jų buvo atimta Nachičevanės teritorija. Kuomet prasidėjo karas tarp Armėnijos ir musulmonų Sadžidų, jie sudarė sąjungą su pastaraisiais. Už tai Vaspurakano kunigaikštis Gagikas Arcrunis 908 m. iš Kalifato gavo karaliaus karūną ir įkūrė atskirą Vaspurakano karalystę.

 
Vienuolynas Achtamaro saloje

Po to, kai su Vaspurakano pagalba musulmonai nugalėjo ir nukankino Smbatą I, Vaspurakanas pasigailėjo ir naujai susivienijo su Armėnija, tapdamas jos sudėtine karalyste. Ši situacija tęsėsi iki XI a. pradžios. Tuo metu karalystė buvo viena iš turtingiausių Armėnijos dalių. Joje, su ~40 tūkst. kvadratinių km teritorija, gyveno apie 1 mln. gyventojų, čia buvo 4 tūkst. kaimų ir 10 didelių miestų, 72 tvirtovės ir 115 vienuolynų.

XI a. pradžioje karalystė patyrė labai agresyvius tiurkų klajoklių puolimus. Šie klajokliai migravo iš rytų ir buvo pirmoji tiurkų banga, ėjusi prieš Seldžiukų invaziją. Tuometinis valdovas Senekerimas Hovhanesas nebegalėjo apsiginti pats, todėl paprašė pagalbos iš gretimos Bizantijos imperijos. 1021 m. karalystė prijungta prie Bizantijos ir paversta Vasprakanijos tema.

ValdovaiKeisti

Armėnijos istorija
Senovės Armėnija
Omejadų kalifatas (Arminijos em.)
Armėnijos karalystė (Bagratuniai)
Vaspurakano, Lorio, Karso, Siuniko, Chačeno, Tarono, Taiko, Kaisitų valstybės
Seldžiukų imperija:
Šacharmėnai, Šadadidai, Saltukidai, Inalidai, Karso, Charputo, Arzano emyratai, Bagho karalystė
Gruzijos karalystė (Zakaridai)
Ilchanatas > Kara Kojunlu > Ak Kojunlu
Osmanų imperija, Safavidų imperija
(Armėnų žudynės, Armėnų diaspora)
Rusijos imperija (Jerevano gubernija)
Armėnijos Demokratinė Respublika
SSRS (Armėnijos SSR)
Armėnijos Respublika

Taip pat skaitykiteKeisti

NuorodosKeisti

  • Hovannisian, Richard G., ed. (2000), Armenian Van/Vaspurakan , Historic Armenian Cities and Provinces , Costa Mesa, California: Mazda Publishers , OCLC 44774992
  • Der Nersessian, Sirarpie. Armenia and the Byzantine Empire: a Brief Study of Armenian Art and Civilization. Cambridge: Harvard University Press. 1947.