Atverti pagrindinį meniu
Antanas Jonynas
Gimė 1923 m. gruodžio 14 d.
Alytus
Mirė 1976 m. liepos 5 d. (52 metai)
Vilnius
Tėvas Ignas Jonynas
Motina Morta Jonynienė
Sutuoktinis (-ė) Stasė Jonynienė
Vaikai Antanas, Rūta, Dalia, Jonas, Salomėja, Stasys
Veikla rašytojas, spaudos darbuotojas
Partija 1955 m. SSKP
Alma mater Maksimo Gorkio Literatūros institutas

Antanas Jonynas (1923 m. gruodžio 14 d. Alytuje – 1976 m. liepos 5 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas.

BiografijaKeisti

19331940 m. mokėsi Alytaus gimnazijoje. 1940 m. po sunkios ligos apako. Kauno aklųjų institute išmoko Brailio rašto, susipažino su aklųjų švietimu. 1944 m. baigė Kauno mokytojų seminariją. 1944–1946 m. studijavo Vilniaus universitete, 19511952 m. Maksimo Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje.

1944–1951 m., 1952–1954 m. ir 19621963 m. LSSR aklųjų draugijos pirmininkas, 1963–1964 m. draugijos leidyklos direktorius. 1954–1962 m. su pertraukomis dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“, žurnalo „Pergalė“ redakcijose. 19581959 m. žurnalo „Moksleivis“ redaktorius. [1] 1958–1959 m. kandidatas į LKP CK narius. 19691970 m. LSSR rašytojų sąjungos poezijos konsultantas.

KūrybaKeisti

19421945 m. eilėraščiuose (rinktinė „Rugsėjo pilnatis“, 2003 m.) ryški neoromantikų poetika. Pilietiniuose eilėraščiuose (rinkiniai: „Kovotojų dainos“, 1949 m., „Kad klestėtų žemė“, 1952 m., „Apmąstymai“, 1957 m., „Pasiryžimo metas“, 1973 m., „Su širdies mandatu“, išl. 1978 m.) vyrauja sovietinės tikrovės aukštinimas, oratorinis, tezinis stilius.

Parašė eiliuotą laišką „Draugui Stalinui“ (su Juozu Macevičium, 1950 m., pavadinimu „Laiškas vadui“, 1952 m.), eiliuotų apybraižų ir reportažų (rink. „Pavasarėjančiais arimais“, su J. Macevičium, 1957 m.), satyrinių eilėraščių (rinkinys „Pernykštis sniegas“, su Kostu Kubilinsku, 1957 m.), satyrinių apysakų („Paskutinė vakarienė“, 1962 m., „Žinok, ką pasakys vyriausiasis“, su Juozu Požėra, 1962 m., „Šventieji žiedžia puodus“, 1965 m.), filmo „Svetimi“ scenarijų (su J. Požėra, 1962 m., rež. Marijonas Giedrys), publicistikos (rinkinį „Žmogiškoji reabilitacija“, išl. 1979 m.), literatūros kritikos (rinkinys „Prie gyvo šaltinio“, išl. 1978 m.), kūrinių vaikams ir jaunimui.

Antano Jonyno poezijos išleista ir rusų kalba. [2]

ĮvertinimasKeisti

Atminimo įamžinimasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 192 psl.
  2. Justinas KačiulisAntanas Jonynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 128-129 psl.
  3. http://www.muziejai.lt/alytus/jonyno_memorialinis_muziejus.htm

LiteratūraKeisti

  • V. Toločka. Antanas Jonynas: Bibliografija, 1943–1980, Vilnius, 1983 m.
  • J. Riškutė. Antanas Jonynas, Vilnius, 1988 m.
  • Visuotinė Lietuvių enciklopedija, Vilnius, 2005 m.

NuorodosKeisti