Maksimo Gorkio Literatūros institutas

Maksimo Gorkio Literatūros institutas (rus. Литературный институт им. А. М. Горького) – humanitarinio profilio Rusijos aukštoji mokykla Maskvoje, ruošianti rašytojus ir vertėjus.

Į institutą priimami žmonės turi konkurso būdu parodyti savo rašytojo ar vertėjo gabumus. Institute dėsto ne tik dėstytojai, bet ir rašytojai, kurie, remdamiesi savo kūrybine patirtimi, veda kūrybinius įvairių žanrų literatūros rašymo ar vertimo seminarus.

Istorija redaguoti

Literatūros institutas įkurtas 1933 m. Maksimo Gorkio iniciatyva kaip Vakarinis darbininkų universitetas (Вечерний рабочий университет). 1936 m. pavadinimas pakeistas į dabartinį. 1942 m. imta mokyti dieniniu ir neakivaizdiniu būdais. Nuo 1953 m. institute veikia Aukštieji literatūros kursai. 1983 m. institutas apdovanotas Tautų Draugystės ordinu. Nuo 1992 m. institutas pavaldus Rusijos Federacijos Švietimo ir mokslo ministerijai.

Kursai redaguoti

Prie instituto veikia įvairūs kursai:

  • Aukštieji literatūros kursai (Высшие литературные курсы) rašytojams, kurių pagrindinis išsilavinimas nehumanitarinis,
  • Aukštoji meninio vertimo mokykla (Высшая школа художественного перевода),
  • Redaktorių kursai (Курсы редакторов)
  • Korektorių kursai (Курсы корректоров)
  •  
    rašytoja Tuluševa Vologdoje
    Užsienio kalbos kursai (Курсы иностранного языка Н. А. Бонк)

Instituto pastatas redaguoti

Institutas yra buvusioje miesto sodyboje, kuri yra XVIII a. architektūros paminklas. Šiame name 1812 m. gimė Aleksandras Gercenas.

Pastatas minimas kai kuriuose literatūros kūriniuose:

  • aprašytas Michailo Bulgakovo romane „Meistras ir Margarita“ kaip „Gribojedovo namas“ ir „MASSOLIT'o namas“.
  • minimas Osipo Mandelštamo apybraižoje „Четвёртая проза“ (Ketvirtoji proza): „...pabėgti, kad tik nematyti tų dvylikos šviesių Judos langų Tverės gatvėje, negirdėti skaičiukų taukšėjimo, sidabrinių skambėjimo, spaudos lankų skaičiavimo“.[1]

Studentai redaguoti

Lietuviai:

Šaltiniai redaguoti