Azoto rūgštis
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Azoto rūgštis
CAS numeris 7697-37-2
RTECS numeris QU5775000
Cheminė formulė HNO3
Molinė masė 63,012 g/mol
SMILES O[N+](=O)[O-]
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda bespalvis skystis
Lydymosi t° -42 °C, 231 K, -44 °F
Virimo t° 83 °C, 356 K, 181 °F
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija Oksiduojanti (O),
Ėsdinanti (ardanti) (C)
NFPA 704

0
4
0
OX
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės R8, R35
S-frazės (S1/2), S23, S26, S36, S45
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas 2,17 ± 0.02 D
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai Nitrozilo hidroksidas,
Diazoto pentaoksidas
Giminingos grupės

Azoto rūgštis (pagal naujausią IUPAC nomenklatūrą nitrato rūgštis) – stipri neorganinė rūgštis. Cheminė formulė HNO3. Tai koroziją sukeliantis ir nuodingas junginys. Sukelia odos nudegimus. Net nuo mažos koncentracijos tirpalų oda kuriam laikui pagelsta. Todėl reikia imtis papildomų atsargumo priemonių dirbant su šia medžiaga.

Azoto rūgšties formos redaguoti

Azoto rūgštis, kurios koncentracija yra didesnė nei 70 %, vadinama koncentruota. Jei koncentracija viršija 86 %, tokia azoto rūgštis vadinama rūkstanti azoto rūgštis. Rūkstanti azoto rūgštis skirstoma į baltą ir raudoną. Raudona spalva gali atsirasti, jei iš rūgšties išsiskiriantys raudonai rudi NO2 garai reaguoja su rūgštyje esančiu vandeniu ir taip pasigamina nitritinė rūgštis.

Cheminės savybės redaguoti

Azoto rūgšties pKa yra −2 vandeniniame tirpale, taigi ji pilnai skyla į NO3- ir H+ jonus. Azoto rūgšties druskos vadinamos nitratais, jos puikiai tirpsta vandenyje ir kituose poliniuose tirpikliuose.

Kambario temperatūroje rūgštis skyla ir po skilimo išsiskiriantys azoto oksidai matomi kaip geltoni, rudi ar raudoni dūmai. Dar greitesnis skilimas kaitinant šviesoje. Lygtis:

4HNO3 → 2H2O + 4NO2 + O2 (72 °C)
HNO3 + H2O → H3O+ + NO3-
HNO3 + NaOH → NaNO3 + H2O

Oksidacinės savybės redaguoti

Jei ji karšta ir koncentruota tai labiau linkusi reaguoti kaip oksidatorius.

Cu + 4HNO3 → Cu(NO3)2 + 2NO2 + 2H2O

Praskiesta jau reaguoja panašiau kaip ir kitos stiprios rūgštys.

3Cu + 8HNO3 → 3Cu(NO3)2 + 2NO + 4H2O

Dėl tokių savybių H2 retai susidaro. Tik magnis ir kalcis išstumia vandenilį iš HNO3 „paprastai“, bet ir tuomet reikia šaldyti ir naudoti skiestą rūgštį.

Pasyvavimas redaguoti

Koncentruota azoto rūgštis nereaguoja (tiksliau sakyti reaguoja nepalyginamai lėčiau nei skiesta) su dauguma metalų. Tai vadinama oksidaciniu pasyvavimu.

Kitos reakcijos redaguoti

3C + 4HNO3 → 3CO2 + 4NO + 2H2O

Baltymų atpažinimas redaguoti

Baltymai reaguodami su koncentruota azoto rūgštimi – suyra, susidaro ryškiai geltonos spalvos medžiaga, tokia reakcija yra vadinama ksantoproteinine ir yra naudojama baltymams atpažinti.[1]

Gamyba redaguoti

  • Kitas būdas tai veikti NO2 su vandeniu ir deguonies pertekliumi. Šio būdo trukumas tas, kad taip gaunama kartu ir nitrinė rūgštis.
  • Laboratorijoje dažniausiai pasirenkama sieros rūgšties ir nitrato reakcija sumaišant šias medžiagas lygiais kiekiais ir distiliuojant viurco kolboje. Jei azoto rūgštis bus naudojama organinių junginių nitratavimui tai distiliavimo gali būti atsisakoma, paprastumo dėlei, nes vis vien vėliau reiks azoto rūgštį maišyti su sieros rūgštimi reikiamam reagentui gauti.

Naudojimas redaguoti

Visų pirma tai esminė medžiaga gaminant daugumą sprogmenų ir trąšų. Taip pat ji svarbi vaistų gamyboje. Azoto rūgštis panaudojama gaunant tokias medžiagas: Nitroglicerinas, TNT, RDX, PETN, Amonio nitratas.

Azoto rūgštis dar svarbi metalurgijoje, ypač tauriųjų metalų apdirbime. Azoto rūgšties mišinys su druskos rūgštimi dar žinomas kaip karališkasis vanduo, tai vienas iš nedaugelio reagentų tirpdančių net platiną ir auksą.

Kartais ji kaip stiprus oksidatorius naudojama raketų kurui.

Šaltiniai redaguoti

  1. Azoto rūgštis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 396 psl.