Indologija
Indologija – orientalistinė akademinė disciplina, tyrinėjanti Indijos subkontinento istoriją, kultūrą bei lingvistines tradicijas. Dar vadinama Pietų Azijos studijomis.
Indologiją iš esmės galima laikyti tarpdalykine sąvoka, kuri šiam regionui tirti taiko daugelio kitų mokslų (kultūrinė ir socialinė antropologija, kalbotyra, filologija, istorija, religijotyra ir t. t.) metodus.
Indologija apima ir Pietų Azijos mokslo, meno ir architektūros tyrimus.
Indologai paprastai didelį dėmesį skiria Pietų Azijos kalbų studijoms, ypač klasikinių – sanskrito, pali arba klasikinių tamilų bei persų kalbų. Šių kalbų mokėjimas dažnai laikomas būtina sąlyga indologijos tyrimams.
Kaip akademinė disciplina ėmė formuotis XVIII ir XIX amžiaus sandūroje. Ryškiausia figūra indologijos mokslo formavimesi buvo William Jones (1746–1794), 1784 metais įkūręs Asiatic Society of Bengal (Azijinę Bengalijos draugiją) Kolkatoje.
Lietuvoje indologija dėstoma Vilniaus universiteto Orientalistikos centre (nuo 2018 m. Azijos ir transkultūrinių studijų institute) ir VDU Azijos studijų centre.[1]
IšnašosKeisti
- ↑ Indologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005