JAV nepriklausomybės karas

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
JAV nepriklausomybės karas

Pagrindinės karo kampanijos
Data 1775 m. balandžio 19 d. – 1783 m. rugsėjo 3 d.
Vieta Rytų Šiaurės Amerika, Gibraltaras, Balearų salos, Centrinė Amerika;
Prancūzų, Olandų ir Britų kolonijos Indijos subkontinentas, Afrika
Rezultatas Amerikos nepriklausomybė
Priežastis Dideli mokesčiai
Teritoriniai
pokyčiai
Britanijos teritorijos, esančios į rytus nuo Misisipės ir į pietus nuo Didžiųjų ežerų, atitenka Jungtinėms Amerikos valstijoms ir Ispanijai; Ispanija gauna Floridą ir Menorką; Britanija Prancūzijai atiduoda Tobagą ir Senegalą.
Konflikto šalys
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Prancūzija (1778–83)
Ispanija (1779–83)
Olandija (1780–83)
Didžioji Britanija

Bendradarbiaujantys:
Čerokiai
Mohaukai

Vadovai ir kariniai vadai
Jungtinės Amerikos Valstijos George Washington Frederick North

JAV nepriklausomybės karas (1775–1783), taip pat vadinamas Amerikos nepriklausomybės karu, buvo karas tarp Didžiosios Britanijos karalystės ir trylikos „susivienijusių kolonijų“. Karas buvo Amerikos revoliucijos kulminacija; jo metu kolonistai nuvertė britų valdžią. 1775 m. revoliucionieriai ėmė kontroliuoti visų trylikos kolonijų vyriausybes, sušaukė Antrąjį Kontinentinį kongresą ir sukūrė Kontinentinę armiją. 1776 m. liepos 4 d. trylikos kolonijų atstovai priėmė Nepriklausomybės deklaraciją, kuri žymėjo naujos valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų – pradžią. Deklaracijos pagrindas – Tomo Džefersono projektas.

Karo metu britai sugebėjo išnaudoti savo pranašumą jūroje ir užėmė pakrantės miestus, tačiau praktiškai nekontroliavo kaimiškosios kolonijų dalies, kur gyveno apie 90 proc. gyventojų. 1778 m. pradžioje, netrukus po Saratogos mūšio, į karą prieš Britaniją įstojo Prancūzija, o per kitus dvejus metus kaip Prancūzijos sąjungininkai į karą įsitraukė ir Ispanija bei Nyderlandai.

Karas prasidėjo po ilgus metus trukusios įtampos tarp Britų imperijos ir kolonijų. Ypač įtampą didino papildomų mokesčių nustatymas, autonomijos ribojimas. Smulkūs susidūrimai ir incidentai, anglų prekių boikotai vyko dar iki karo pradžios (pvz., Bostono arbatėlė).

Kolonistai buvo pasidalinę į dvi grupuotes. Lojalistai arba toriai norėjo likti ištikimais Britanijai ir permainų nenorėjo. Patriotai arba vigai norėjo nepriklausomybės.

1783 m., D. Britanijai pasirašius Versalio taikos sutartį, buvo pripažinta JAV nepriklausomybė.