Konstitucinė teisė

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Konstitucinė teisė (lot. constitutio – sudėjimas, sandara) – viešosios teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos institucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (tiesiogiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).

Pamatines konstitucines normas įtvirtina Pagrindinis Įstatymas – Konstitucija. Foto: ES Konstitucija Europai

Konstitucinė teisė įtvirtina žmogaus ir piliečio teises ir laisves.

Istorija

redaguoti
 
Pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje – Gegužės 3-osios Konstitucija, 1791 m.
Pagrindinis straipsnis – Konstitucinės teisės istorija.

Teisės šaltiniai

redaguoti

Pamatinis teisės šaltinis – steigiamasis politinės organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos) aktas – Konstitucija, Pagrindinis Įstatymas ar kt.

Pošakiai

redaguoti

Konstitucinės teisės pošakiai – rinkimų teisė, savivaldos teisė, konstitucinių institucijų teisė.

Konstitucinės teisės mokslas

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Konstitucionalistika.

Konstitucinės teisės mokslas, tiriantis konstitucines normas, – konstitucionalistika (konstitucinė teisėtyra).

Nacionalinė konstitucinė teisė

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Nacionalinė teisė.

Europos Sąjungos konstitucinė teisė

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Europos Sąjungos konstitucinė teisė.

Lietuvos konstitucinė teisė

redaguoti
 
Lietuvos Respublikos piliečio pasas
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos konstitucinė teisė.

Pilietybės teisė

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Pilietybės teisė.

Žmogaus teisės ir laisvės

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Žmogaus teisės.

Taip pat skaitykite

redaguoti