Konstitucinė teisė

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Konstitucinė teisė (lot. constitutio – sudėjimas, sandara) – viešosios teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos institucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (tiesiogiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).

Pamatines konstitucines normas įtvirtina Pagrindinis Įstatymas – Konstitucija. Foto: ES Konstitucija Europai

Konstitucinė teisė įtvirtina žmogaus ir piliečio teises ir laisves.

Istorija Keisti

 
Pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje – Gegužės 3-osios Konstitucija, 1791 m.
Pagrindinis straipsnis – Konstitucinės teisės istorija.

Teisės šaltiniai Keisti

Pamatinis teisės šaltinis – steigiamasis politinės organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos) aktas – Konstitucija, Pagrindinis Įstatymas ar kt.

Pošakiai Keisti

Konstitucinės teisės pošakiai – rinkimų teisė, savivaldos teisė, konstitucinių institucijų teisė.

Konstitucinės teisės mokslas Keisti

Pagrindinis straipsnis – Konstitucionalistika.

Konstitucinės teisės mokslas, tiriantis konstitucines normas, – konstitucionalistika (konstitucinė teisėtyra).

Nacionalinė konstitucinė teisė Keisti

Pagrindinis straipsnis – Nacionalinė teisė.

Europos Sąjungos konstitucinė teisė Keisti

Pagrindinis straipsnis – Europos Sąjungos konstitucinė teisė.

Lietuvos konstitucinė teisė Keisti

 
Lietuvos Respublikos piliečio pasas
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos konstitucinė teisė.

Pilietybės teisė Keisti

Pagrindinis straipsnis – Pilietybės teisė.

Žmogaus teisės ir laisvės Keisti

Pagrindinis straipsnis – Žmogaus teisės.

Taip pat skaitykite Keisti