Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija
Kitos reikšmės – Vytauto Didžiojo gimnazija.
Koordinatės: 54°40′40″š. pl. 25°17′25″r. ilg. / 54.677866°š. pl. 25.290368°r. ilg.
| Pirmoji lietuvių Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija | |
| Pedagogų skaičius | 88 (2023-08)[1] |
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, įsikūrusi Vilniaus senamiestyje[2] adresu Augustijonų g. 8, Vilnius.
Istorija redaguoti
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Gimnazijos įkūrimu rūpinasi, „Nukentėjusiems nuo karo šelpti Draugijos centro komitetas“, steigimo klausimą iškelia Antanas Smetona, sekančiame išplėstiniame posėdyje paskiria, steigėjus, daktarą Joną Basanavičių, Mykolą Biržišką ir Povilą Gaidelionį. Direktoriumi išrenkamas ir sutiko būti Mykolas Biržiška, teisininkas (advokatas) vėliau pasirinkęs lietuvių kalbos ir literatūros istoriko kelią, moko lietuvių kalbą.
1915 m. spalio 9 d. Mykolas Biržiška sukviečia lietuviškai kalbančius ir galinčius mokyti žmones. Įvyksta pirmasis gimnazijos pedagogų tarybos posėdis, šią datą galime laikyti gimnazijos gimtadieniu. Oficialiai pedagogų sudėtį patvirtina Lietuvių mokslo draugija, kuriai vadovauja dr. Jonas Basanavičius ir skiria finansavimą. Gimnazija oficialiai vadinosi „Lietuvių gimnazijos kurso pamokos“, pagal tuometu veikusią švietimo sistemą. Remiantis steigėjų pavardėmis, daktaro Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio visuomenė prie oficialaus pavadinimo pridėjo ir gimnazijos steigėjų pavardes, pavadinimą rašė: "daktaro Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Lietuvių gimnazijos kurso pamokos“. Mokslas mokamas, nepasiturintiems daroma lengvatos ir neturintiems kur gyventi suteikiamas bendrabutis.
1915 m. spalio 18 d. gimnazijoje prasidėjo pamokos lietuvių kalba, vilniečio turtuolio Pimenovo name, tuometinės Didžiosios Pohuliankos gatvėje, 14 butas17 (dabartinis Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių kampas). Mokosi 25 mokiniai
1915 m. gruodžio 22 d. gimnaziją ima globoti „Ryto“ draugija. Nuo to laiko ji ir buvo vadinama „Ryto“ draugijos Vilniaus lietuvių gimnazija. Mokyklai sparčiai plečiantis „Ryto“ draugija nebesugeba jos išlaikyti savo lėšomis. Mokosi jau 75 mokiniai.
1918 m. lapkričio 27 d. perduoda ją vyriausybės žinion.
1918 m. gruodžio 1 d. Švietimo ministerija šią mokyklą pavadino „Pirmoji Vilniaus vyrų gimnazija“ ir perkėlė ją į tinkamesnes patalpas dabartinėje Vilniaus Muzikos akademijoje.
1919 m. Okupacinei valdžiai uždarius mergaičių gimnaziją, kuriai vadovavo Mašiotienė nutarta prijungti prie „Pirmosios Vilniaus vyrų gimnazijos“, kartu priimant dirbti pedagogus.
1921 m. rugpjūčio 22 d. gimnazijos direktoriaus M. Biržiškos iniciatyva, „Pirmoji Vilniaus vyrų gimnazija“ pedagogų tarybos posėdyje pavadinta – Vytauto Didžiojo gimnazija. Iš protokolo: " žodis vyrų neatsako gimnazijos mokinių sąstatai, ir žodžiai „pirmoji“ ir Vilniaus kaipo nereikalingi„, nutarta pridėti Vytauto Didžiojo“ .
1921 m. spalio 1 d. okupantai įsiveržia į tuometines gimnazijos patalpas (A. Mickevičiaus g. 38) ir jėga išvaro pedagogus bei mokinius į gatvę. Praejus 15 dienų gimnaziją priglaudė žydų visuomenės veikėjai jų realinėje gimnazijoje (Arklių g. 1).
Dėl nepalankių darbo sąlygų žydų gimnazijoje 1921 m. gruodžio 1 d. M. Biržiška išnuomoja patalpas Pilypo g. 12 (dabartinėje Šermukšnių gatvėje 3).
1922 m. okupantai išveža gimnazijos direktorių M. Biržišką ir jo šeimą į Lietuvą (Kauną).
1922 m. Gimnazijos direktoriumi pedagogų tarybos posėdžio metu išrenkamas Marcelinas Šikšnys jau pagarsėjęs kaip rašytojas, dramaturgas ir pedagogas.
1931 m. Vytauto Didžiojo gimnazija persikelia į erdvų Konstantino Stašio namą A. Jakšto gatvėje 5.
1938 m. Vytauto Didžiojo gimnazija tampa privatinė koedukacinė gimnazija ir licėjus.
1939 m. liepos mėnesio, Lietuvos Švietimo ministerijos ministro Leono Bistro įsakymu, Vytauto Didžiojo gimnazijos pagrindu įsteigiama atskiriant mergaičių klasių dalį Kunigaikštienės Birutės valstybinė mergaičių gimnazija. O berniukų klasių pagrindu senajai gimnazijai suteiktas naujas pavadinimas Vytauto Didžiojo valstybinė berniukų gimnazija.
1939 m. lapkričio mėnesio Lietuvos Švietimo ministerijos ministro Rykanto įsakymu mergaičių ir berniukų gimnazijai vadovauja vienas direktorius, Marcelinas Šikšnys, jo pareigas mergaičių gimnazijoje, laikyti antraeilėmis, laikinai dirba abiejose gimnazijose tie patys mokytojai.
1940 m. Abiems gimnazijoms Kunigaikštienės Birutės valstybinė mergaičių gimnazijai ir Vytauto Didžiojo valstybinė berniukų gimnazijai panaikinamas pavadinimas ir statusas, jos tampa Vilniaus I ir Vilniaus II vidurinėmis mokyklomis.
1941 m. Vilniaus I ir Vilniaus II vidurinei mokykloms, suteiktas tik gimnazijos statusas, jos tampa Vilniaus I valstybinė berniukų gimnazija ir Vilniaus II valstybinė mergaičių gimnazija.
1942 m. okupacinė valdžia išvarė Vilniaus I valstybinę berniukų gimnaziją į Didžiąją g. 32, Vilnius. Tuomet šiai mokyklai teko ieškoti prieglobsčio amatų mokykloje (Pamėnkalnio g. 11).
1945 m. pradžioje berniukai pradėjo mokytis po pietų Vilniaus II-je mergaičių gimnazijoje (Šv. Ignoto g. 3).
1946 m. I berniukų gimnazija buvo perkelta į ankstyvesnes patalpas (Didžioji g. 32).
1946 m. Vilniaus II valstybinei mergaičių gimnazijai suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas.
1949 m. gimnazijų statusai ir pavadinimai panaikinami, Vilniaus I valstybinė berniukų gimnazija pervadinama LTSR Vilniaus I vidurinė mokykla. Kuriai turėjo būt suteiktas, pasak amžininkų, Felikso Dzeržinskio vardas, tačiau pedagogės Bronės Katinienės dėka, pedagogų iniciatyva, Lietuvos TSR Aukščiausios tarybos prezidiumo sprendimu, pritarus LTSR prezidiumo valdybai, Lietuvos TSR Švietimo ministro įsakymu.
1957 m. gruodžio 14 d. Vilniaus I vidurinei mokyklai suteiktas rašytojo Antano Vienuolio vardas. Vilniaus I vidurinė mokykla pervadinama – Vilniaus Antano Vienuolio vidurine mokykla.
1983 m. vadovaujant direktoriui Petrauskui, mokykla perkelta į buvusios gudų, vėliau rusų mokyklos patalpas – Aušros Vartų g. nr. 23, kuriose dabar yra Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla – progimnazija.
1983 m. parengiamas naujos mokyklos-gimnazijos projektas, tuometinėje Vito gatvės pabaigoje.
1993 metais mokyklai pradeda vadovauti direktorė Danutė Bronė Puchovičienė
1999 m. Antano Vienuolio vidurinei mokyklai suteiktas – grąžintas gimnazijos statusas.
2003 metais po 20 metų laukimo naujajame pastate Augustijonų g. 8, Vilnius, pradeda mokytis pirmieji mokiniai.
2005 m. rugsėjo 1 d. gimnazija reorganizuota į Antano Vienuolio pagrindinę mokyklą ir Vytauto Didžiojo gimnaziją,[2] kuri persikėlė į dabartines patalpas Augustijonų g. 8, Vilnius.
Direktoriai redaguoti
- 1915–1922 m. Mykolas Biržiška;
- 1922–1939 m. Marcelinas Šikšnys;
- 1940–1941 m. Bronius Untulis;
- 1941–1944 m. Kazimieras Trukanas;
- 1944–1945 m. L. Vaitiekūnas;
- 1945–1946 m. Henrikas Jonaitis;
- 1946–1947 m. Jonas Mazelaitis;
- 1948–1949 m. Naujelis;
- 1949–1952 m. V. Vepštas;
- 1952–1955 m. J. Rybačiauskas;
- 1955–1959 m. V. Tumelis;
- 1959–1960 m. A. Vaišys;
- 1960–1972 m. V. Motiejūnas;
- 1973–1973 m. J. Sidaugienė;
- 1973–1980 m. A. Dziska;
- 1980–1985 m. A. Petrauskas;
- 1985–1993 m. J. Aliubavičienė;
- 1993–2019 m. Danutė Bronė Puchovičienė;[3]
- Nuo 2020 m. Rytis Komičius.[4]
Žinomi mokytojai redaguoti
Alumni redaguoti
- Edmundas Basys, kunigas;
- Augustinas Burokas, spaudos darbuotojas, „Jaunimo draugo“ ir „Jaunimo kelio“ redaktorius;
- Jeronimas Cicėnas, žurnalistas ir rašytojas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas;
- Valerija Čepulytė, Lietuvos mokslininkė geologė, pedagogė, visuomenės veikėja;
- Leonas Čibiras, Lietuvos miškininkas, dendrologas, kraštovaizdžio architektas;
- Povilas Čibiras, Lietuvos gydytojas infekcionistas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras;
- Vladas Drėma, Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas;
- Pranė Stukėnaitė Dundulienė, Lietuvos etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė;
- Vytautas Ylevičius, lietuvių fotomenininkas;
- Jonas Jonynas, Lietuvos agronomas, žurnalistas;
- Antanas Juknevičius, Lietuvos teisininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas;
- Adomas Juškevičius Juškaitis, pirmojo lietuviško vadovo apie Vilnių („Vilnius ir jo apylinkės“, kartu su Juozu Maceika) autorius;
- Juozas Kanopka, Lietuvos aktorius;
- Jonas Karosas, žurnalistas, redaktorius;
- Aleksandras Karuža, pedagogas;
- Antanas Karužas, Poznanės konservatorijos dėstytojas, profesorius;
- Juozas Adomavičius Kėkštas, Lietuvos ir Lenkijos poetas, vertėjas;
- Vaclovas Kosciuška, Lietuvos tapytojas, grafikas;
- Motiejus Kraužlys, agronomas inžinierius, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas;
- Jonas Latvys, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, leidėjas;
- Jonas Mazelaitis, mikologas;
- Juozas Maceika, Lietuvos muziejininkas, kultūros veikėjas;
- Meilė Matjošaitytė Lukšienė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė;
- Rapolas Mackevičius Mackonis, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, visuomenės veikėjas;
- Jonas Mackonis, Lietuvos tapytojas, dailėtyrininkas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras;
- Balys Macutkevičius, Lietuvos tapytojas modernistas, grafikas;
- Augustinas Mačionis, Lietuvos zoologas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros dėstytojas ir docentas;
- Vincas Martinkėnas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas, vertėjas;
- Kazimieras Motieka, teisininkas;
- Vlada Rusokaitė Pajaujienė, Lenkijos lietuvių mokytoja, bibliotekininkė, poetė;
- Leonardas Palevičius, Vilniaus viceburmistras;
- Aldona Liobytė-Paškevičienė, Lietuvos vaikų rašytoja, dramaturgė, vertėja, aktorė;
- Eduardas Pilypaitis, choro ir instrumentinio ansamblio dirigentas, pedagogas, kompozitorius;
- prof. Kazimiera Danutė Prunskienė, Kovo 11 akto signatarė, politikė;
- Vladas Radziulis, poetas, vienkartinio leidinio „Kalėdų žvaigždė“ (1938) redaktorius;
- Gražutė Šlapelytė Sirutienė, Lietuvos pedagogė, kalbininkė, JAV lietuvių visuomenės veikėja;
- Antanas Suraučius, Lietuvos pokario rezistencijos dalyvis, publicistas ir poetas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas;
- Izidorius Šimelionis, Lietuvos žurnalistas, kraštotyrininkas;
- Kazimieras Umbražiūnas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, publicistas;
- Silvestras Urbonas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, literatas, visuomenės veikėjas;
- Vincas Uždavinys, Lietuvos publicistas, žurnalistas, redaktorius, keliautojas, fotografas;
- Petras Viščinis, Lietuvos teisininkas, žurnalistas, redaktorius;
- Vincas Žilėnas, Lietuvos istorikas, žurnalistas, muziejininkas, redaktorius;
- Pranas Žižmaras, skautas, sportininkas, politikas, lietuvybės puoselėtojas Vilniaus krašte;
- Albinas Žukauskas, Lietuvos poetas, prozininkas, vertėjas, spaudos darbuotojas.
Išnašos redaguoti
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/vilniaus_vytauto_didziojo_gimnazija/
- ↑ 2,0 2,1 Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-23.
- ↑ https://www.delfi.lt/darbas/profesijos/pirmosios-lietuviskos-gimnazijos-direktore-atskleide-30-metu-darbo-uzkulisius-kai-kurios-istorijos-sokiruoja-85140825
- ↑ https://www.bernardinai.lt/2020-04-16-gimnazijos-direktorius-r-komicius-tokios-galimybes-ugdyma-tik-praturtina/