Subartonys
| Subartonys | ||
|---|---|---|
  Subartonys |
||
| 54°12′29″š. pl. 24°10′41″r. ilg. / 54.208°š. pl. 24.178°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Varėnos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Merkinės seniūnija | |
| Gyventojų | 44 | |
 Vikiteka |
Subartonys | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Subortowicze | |
Subartonys – kaimas Varėnos rajono savivaldybės vakaruose, 5 km į šiaurę nuo Merkinės, netoli kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė , Subartonių miškų apsuptyje. Seniūnaitijos centras. Veikia Vinco Krėvės sodyba-muziejus (nuo 1966 m.), totorių muziejus (nuo 2007 m.), stovi Subartonių kapinių koplyčia (1992 m.). Subartonių kraštovaizdžio istorinis draustinis, yra partizanų žeminės. Kaime telkšo Gilšės ežeras, apylinkėse telkšo Gelovinės, Linamarkės, Pakelinio, Kampinio ežerai.
Etimologija
redaguotiVietovardis kilęs iš galimai jotvingiško dviskiemenio asmenvardžio *Subartas. Jo šaknis bart- siejama su žodžiu bárti („peikti, drausti“, pirminė reikšmė „kovoti“), o dėmuo su- galimai sutrumpintas iš sur- (plg. Sur-degis, Sur-vila), kuris kildinamas iš prūsų surgi („apie, api-“). Pagal tokią interpretaciją išeitų, jog vardas reiškia „apibartas“ ar „apkovotas“. Kita vertus, galėtų būti ir su prūsų bartų tautovardžiu susijęs asmenvardis.[2]
Istorija
redaguotiXIX a. minimas Subartonių kaimas ir dvaras.[3] Pateko į Merkinės valsčių, Gudakiemio (Ruskoje Siolo) seniūniją. 1850 m. į dvarą pateko 1 palivarkas, 3 kaimai, 3 užusieniai ir 2373 dešimtinių žemės. Dvarą įkūrė Subartonių giminė (minima, kad kaimas ir palivarkas jiems priklausė 1766 m.), bet vėliau valdą nupirko Karlovičiai.[4]
LTSR laikais buvo Merkinės tarybinio ūkio gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Merkinės valsčius | Trakų apskritis |
| 1919–1946 m. | Alytaus apskritis | |
| 1946–1950 m. | Varėnos apskritis | |
| 1950–1953 m. | Merkinės apylinkė | Druskininkų rajonas |
| 1953–1955 m. | ||
| 1955–1995 m. | Varėnos rajonas | |
| 1995– | Merkinės seniūnija | Varėnos rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | |||||||
| 1866 m. | 1905 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 114 | 157 | 119 | 159 | 133 | 91 | ||
| 1987 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | ||
| 78 | 63 | 75 | 45 | 44 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Jonas Aleksandras Karlovičius (1836–1903), etnografas, muzikologas, kalbotyrininkas.
- Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954). Išlikusi jo gimtoji sodyba. Prie namo 1982 m. rašytojui pastatytas paminklas (liaudies meistras Ipolitas Užkurnis). 1992 m. palaikai perlaidoti kaimo kapinėse.
Galerija
redaguoti-
Krėvės namas-muziejus -
V. Krėvės sodybos klėtelė ir paminklas -
Totorių buities muziejus -
Stogastulpis J. A. Karlovičiui
.JPG)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 57.
- ↑ Subartonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Subortowicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 522 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Subartonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 327 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Subartonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 124
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
redaguoti- Vinco Krėvės gimtasis namas Subartonyse Archyvuota kopija 2008-10-01 iš Wayback Machine projekto.
- Subartonių kraštas (sud. Algimantas Černiauskas, Henrikas Gudavičius, Mindaugas Lapelė. – Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, 2007. – 220 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-553-09-0