Paprastasis startsakalis
| Falco columbarius Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos |
|---|
 Paprastasis startsakalis |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Falco columbarius Linnaeus, 1758 |
Paprastasis startsakalis, arba Startsakalis (Falco columbarius) – sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis.
Išvaizda
redaguotiPaprastasis startsakalis yra mažiausias iš Lietuvoje aptinkamų sakalinių rūšių. Jis gana trumpas, kresnas, sparnai gana trumpi. Patiną nuo visų mažesniųjų sakalų lengviausia atskirti iš tamsios juostos uodegos gale. Patelė nuo pelėsakalio patelės skiriasi tamsiai ruda kūno viršutine puse bei trumpesne uodega.
Patino kūno viršus melsvai pilkas su išilginiais dryžiais. Kakta ir skruostai balzgani, sprandas ryškiai rudas su išilginiais dryžiais. Plasnojamosios plunksnos juosvos, su baltomis skersinėmis dėmėmis vidinėse vėtyklėse. Uodega dryžuota, jos gale tamsi juosta su šviesiu kraštu. Kūno apačia balsva, ant krūtinės ir pilvo – pailgos juosvos dėmės. Snapas melsvas, vaškinė geltona. Kojos taip pat geltonos, nagai juodi. Akių rainelė ruda. Patelės kūno viršus rusvas su šviesiomis pilkomis dėmėmis. Pakaušis šviesiai rudas, kakta balsva. Kūno apačia rusvai balta, išilgai dėmėta. Jaunikliai panašūs į patelę, jų viršus rudesnis. Pūkinis apdaras trumpas, gelsvas, vėliay jis pailgėja, viršutinė pusė tampa rusvai pilka, apačia – šviesiai pilka.
Paplitimas
redaguotiEurazijoje paplitęs nuo Skandinavijos iki Beringo ir Ochotsko jūrų. Šiaurėje arealas siekia Kolos ir Jamalo pusiasalius, Obės žemupį, Jenisejaus ir Lenos žiotis, Kolymos vidurupį, Anadyrio baseiną. Pietuose paplitęs iki Amūro žemupio, Užbaikalės, Tian Šanio, centrinio Kazachstano, Riazanės, Maskvos sričių, Lietuvos. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Britų, Islandijos, Farerų, Šantarų, Sachalino salose.
Žiemoja Kinijoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Vakarų ir Pietų Europoje.
Lietuvoje startsakalis pastebimas retai, kartais čia peri. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Biologija
redaguotiLietuvoje paprastojo startsakalio lizdų iki šiol rasta tik kultūriniame areale: pušynėliuose tarp dirbamų laukų, kur gausu žvirblinių paukščių. Gausiausia šių paukščių yra miškatundrėje. Veisiasi tundroje, stepėje, lizdus krauna ant žemės. Kartais apsigyvena ir miestuose.
Lizdavietėse triukšmingas. Puola varnas, suopius ir kranklius. Grobio tyko tupėdami medyje. Pastebėjęs auką, vejasi skrisdamas pažeme, o pasivijęs pakyla virš aukos ir smogia kojomis. Patinėlis patelei grobį perduoda ore arba nutūpęs ant šakos.
Perimvietės pastovios. Užima varnų, kranklių senus lizdus pušų viršūnėse keliolikos metrų aukštyje. Kartais atkovoja ir naujai statomus lizdus. Dėtyje paprastai būna 3–5 kiaušiniai, perimi apie 27 dienas. Perėdami startsakaliai būna gana tylūs. Jaunikliai lizde praleidžia apie mėnesį, o po to triukšmingai jį palieka. Netoli lizdo sakaliukai laikosi dar apie 40 dienų, galiausiai vyresnieji jaunikliai atsiskiria.
Medžioja dirvinius vieversius, margasparnes musinukes, kalviukus, devynbalses, kikilius, čiurlius. Medžioja kelių kilometrų areale nuo lizdo, pamiškėse, laukuose, pelkėse.
Taip pat skaityti
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.