Dirvinis vieversys

Dirvinis vieversys, liaudyje dar vadinamas vyturiu, cyruliu, vieversiu, voversiu (Alauda arvensis) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, vieversinių (Alaudidae) šeimos rūšis.

Alauda arvensis

Dirvinis vieversys

Dirvinio vieversio čirenimas Velse

Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žvirbliniai paukščiai ( Passeriformes)
Šeima:	Vieversiniai ( Alaudidae)
Gentis:	Tikrieji vieversiai ( Alauda)
Rūšis:	Dirvinis vieversys ( Alauda arvensis)

Binomas

Alauda arvensis
Linnaeus, 1758

Paplitimas

Dirvinių vieversių paplitimo arealas pasaulyje:

perimvietės

sėslus

migracijos

žiemavietės

introdukuoti, gyvena sėsliai

introdukuoti, bet tikėtinai išnykę

Plasnojantis dirvinis vieversys

PaplitimasKeisti

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Ramiojo vandenyno rytuose. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros aukštupį, Obės vidurupį, Jenisėjaus, Lenos ir Kolymos žemupius. Pietinė arealo riba driekiasi Korėjos pusiasaliu, Tarimo baseinu, Pamyru, šiaurės Afganistanu, Užkaukaze, Mažąja Azija, Viduržemio jūros pakrante. Gyvena Šiaurės Afrikoje, dalyje salų. Žiemoja pietinėje Europoje, Afrikoje.

Paplitimas LietuvojeKeisti

Lietuvoje perintys dirviniai vieversiai yra sezoniniai migrantai. Į Lietuvą atskrenda kovą-balandį, išskrenda rugsėjį-spalį. Šalyje labai dažni, bet labiausiai paplitę šalies vidurio rajonuose, retesni pietryčiuose. Lietuvoje gyvena Alauda arvensis arvensis porūšis.

Kasmet peri 400 000-900 000 porų.^{[reikalingas šaltinis]}

IšvaizdaKeisti

Dirvinis vieversys šiek tiek didesnis už naminį žvirblį. Jo kūno ilgis 18–19 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 30–35 cm, patinėlio svoris 30-45 g, patelės apie 25–38 g.

Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkai rusva, galva ir nugara išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Kūno apačia balsva, pagurklyje ir kūno šonuose yra juodi taškeliai.

ElgsenaKeisti

Gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu. Deda 3-6 pilkai žalsvus su nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius. Išveda dvi vadas. Daug lizdų nukenčia nuo žmogaus ūkinės veiklos.

ČirenimasKeisti

Čirena dirvinių vieversių patinėliai pakilę į 50–100 m aukštį.

MitybaKeisti

Minta vabzdžiais, miglinių augalų sėklomis, o rudenį ir ankstyvą pavasarį lesa augalų sėklas, šviežius lapus, daigų viršūnėles. Paukštis aktyvus šviesiu paros metu, todėl maloniai nuteikia jo čirenimas, girdimas nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio.

FolklorasKeisti

Tautosakoje dirvinis vieversys vaizduojamas kaip pavasario skelbėjas, kviečiantis artoją į laukus, savo čirenimu žadinantis gamtą, atgimimo, jaunatviškumo simbolis^[2].

PorūšiaiKeisti

Išskiriami šie dirvinių vieversių porūšiai^[3]:

Alauda arvensis arvensis Linnaeus, 1758; Nominuotas porūšis. Paplitimas: šiaurės, vakarų ir vidurio Europa. Šis porūšis peri ir Lietuvoje.
Alauda arvensis sierrae Weigold, 1913; Portugalija, centrinė ir pietinė Ispanija.
Alauda arvensis harterti Whitaker, 1904; šiaurės vakarinė Afrika.
Alauda arvensis cantarella Bonaparte, 1850; Pietinė Europa nuo šiaurės rytų Ispanijos, driekiasi iki ir per Turkiją, Kaukaze.
Alauda arvensis armenica Bogdanov, 1879; pietryčių Turkija ir iki Irano.
Alauda arvensis dulcivox Hume, 1872; Europinės Rusijos pietryčiai, Vakarų Sibiras ir iki šiaurės vakarų Kinijos ir pietvakarių Mongolijos.
Alauda arvensis kiborti Zaliesski, 1917; pietinis Sibiras, šiaurinė ir rytų Mongolija bei šiaurės rytų Kinija.
Alauda arvensis intermedia Swinhoe, 1863; šiaurės centrinis Sibiras ir iki šiaurės rytų Kinijos bei Korėjos pusiasalis.
Alauda arvensis pekinensis Swinhoe, 1863; šiaurės rytų Sibiras, Kamčiatkos pusiasalis ir Kurilų salos.
Alauda arvensis lonnbergi Hachisuka, 1926; šiaurinė Sachalino salos dalis.
Alauda arvensis japonica Temminck & Schlegel, 1848; pietinė Sachalino salos dalis, pietinės Kurilų salos, Japonija ir Riūkiū salos.

GalerijaKeisti

Dirvinių vieversių buveinė
Dirvinio vieversio lizdas ir kiaušiniai
Dirvinių vieversių iš kiaušinių besikalantys jaunikliai
10 dienų dirvinio vieversio jauniklis
Dirvinis vieversys snape laikantis vabzdį
Dirvinis vieversys

ŠaltiniaiKeisti

↑ „IUCN Red List - Alauda arvensis“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-08-09.
↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
↑ worldbirdnames.org / Nicators, Bearded Reedling, larks; IOC World Bird List | v11.2

NuorodosKeisti

birdsoftheworld.org / Eurasian Skylark Alauda arvensis
ebird.org / Eurasian Skylark Alauda arvensis
xeno-canto.org / Eurasian Skylark · Alauda arvensis · Linnaeus, 1758 (Dirvinių vieversių čirenimų įrašai)

Vikiteka: Dirvinis vieversys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] „IUCN Red List - Alauda arvensis“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-08-09.

[2] „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.

[3] worldbirdnames.org / Nicators, Bearded Reedling, larks; IOC World Bird List | v11.2

[1]

[2]

[3]