Rainelė

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rainelė (lot. iris) – akies priekinės dalies raumeninė diafragma, reguliuojanti į akį patenkantį šviesos srautą. Ji skritulio formos, 10-12 mm skersmens, jos centre yra apvali anga – vyzdys. Rainelė prasišviečia pro rageną, tačiau nuo jos yra toliau. Rainelė yra 0,4 mm storio, jos stromą sudaro jungiamojo audinio skaidulos, kraujagyslės. Savo laisvuoju kraštu rainelė prisiglaudusi prie lęšiuko ir šliaužioja jo paviršiumi. Kai lęšiuko nėra, tuomet rainelė nebeturi atramos ir akį vartant ji ima drebėti.

Rudos spalvos rainelė

Rainelės stromoje yra chromatoforinės ląstelės, kurios turi pigmento melanino. Nuo šio pigmento kiekio priklauso rainelės spalva, kuri senstant kinta. Dažniausiai abiejų akių spalva vienoda, tačiau pasitaiko ir skirtingų spalvų. Albinizmo atvejais nėra nei strominio, nei tinklainės pigmento, tokių rainelių spalva pilkai rausva nuo prasišviečiančių kraujagyslių. Rainelė reguliuoja šviesos patekimą į akį ir dalyvauja akomoduojant.

Rainelės priekinis paviršius nelygus ir kiekvieno žmogaus yra kitoks. Egzistuoja alternatyviosios medicinos sritis, vadinama iridodiagnostika (arba iridologija), kuri teigia, kad pagal tai, kaip pakinta rainelės paviršiaus piešinys ir kaip yra pasiskirstęs pigmentas, gali būti diagnozuojamos kitų organų veiklos sutrikimas. Objektyvūs tyrimai tokios diagnostikos veiksmingumo nepatvirtina, todėl oficialioji medicina iridodiagnostikos nepripažįsta. Nepaisant to, kad eksperimentiškai iridodiagnostika nepatvirtinta, ją praktikuojančių medikų gana daug. Todėl iridodiagnostika priskiriama pseudomokslams.

LigosKeisti


 



  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.