Poznanė (lenk. Poznań, vok. Posen, lot. Posnania) – miestas-apskritis, Didžiosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras. 2021 m. duomenimis, Poznanė yra 5-as pagal gyventojų skaičių Lenkijos ir 90-as Europos žemyno miestas – 2020 m. gruodžio 31 d. gyveno 532 048 žmonių.[2]

Poznanė
lenk. Poznań
            
Poznanės senamiesčio panorama 2007 m.
Poznanė
Poznanė
52°24′00″ š. pl. 16°55′00″ r. ilg. / 52.40000°š. pl. 16.91667°r. ilg. / 52.40000; 16.91667 (Poznanė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Didžiosios Lenkijos vaivadija Didžiosios Lenkijos vaivadija
Įkūrimo data VIII a.
Miesto prezidentas Ryszard Grobelny
Gyventojų (2020.12.31.[1]) 532 048
Plotas 261,91 km²
Tankumas (2020.12.31.[1]) 2 031 žm./km²
Altitudė 50−154 m
Pašto kodas 60-001 iki 61-890
Tinklalapis www.poznan.pl
Vikiteka Poznanė
Kirčiavimas Poznãnė

Poznanė įsikūrusi vakarinėje Lenkijoje, prie Vartos upės, Regiono komercinis, kultūrinis ir susisiekimo centras. Yra tarptautinis oro uostas, miestu važinėja tramvajai. Išvystyta mašinų, maisto, gumos, parfumerijos, stiklo, lengvoji pramonė. Medicinos akademija, keletas teatrų (tarp jų ir operos, kuriame dainavo ir žinomas Lietuvos bosas Liudas Mikalauskas).

Poznanėje kasmet vyksta tarptautinės mugės. Yra nacionalinis muziejus, archeologijos muziejus, kelios gotikinės bažnyčios (tarp jų ir XIII–XV a. katedra), renesanso stiliaus rotušė (XIII–XVI a.), XVI–XIX a. namai. Miesto centro puošmena – 2003 m. atnaujintas Senasis bravoras. 4 km į pietus nuo Poznanės centro yra Krzesiny karinis aerodromas, jame dislokuota Lenkijos karinių oro pajėgų 31-oji taktinės aviacijos bazė.

Istorija

redaguoti
 
Lietuvos Vytis Poznanės rotušės Didžiojoje salėje

Poznanė – seniausias Didžiosios Lenkijos miestas. Nuo 966 m. pirmos Lenkijos katalikų vyskupystės centras. X–XI a. buvo Lenkijos kunigaikščių rezidencija. 1253 m. balandžio 23 d. gavo miesto teises. Mieste ilgą laiką gyveno Poznanės ir Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. 1815 m. tapo į Prūsijos sudėtį įėjusios Poznanės didžiosios kunigaikštystės centru. Po Poznanės sukilimo, įvykusio 19181919 m., įėjo į suvienytos Lenkijos valstybės sudėtį.

Lietuviai

redaguoti
 
Lietuvos delegacija prie Romualdo Marcinkaus kapo
 
Lenkijos-Lietuvos herbas ant Poznanės Sargybos pastato

Poznanės Britų karių kapinėse palaidotas Pasipriešinimo hitlerininkams dalyvis karo lakūnas iš Lietuvos Romualdas Marcinkus. 2009 m. lapkričio 12 d., dalyvaujant krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso vadovaujamai delegacijai, Tautų sandraugos karių kapų komisija jam atidengė paminklą.[3]

Nuo 1919 m. mieste veikia universitetas, dabar vadinamas Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetu. Nuo pat įkūrimo šioje aukštojoje mokykloje buvo skaitomas lietuvių kalbos kursas (lektorius dr. Juzefas Lengovskis). 1956 m. įkurta Baltų filologijos katedra, kuriai ilgus metus vadovavo buvęs Vilniaus universiteto Humanitarinio fakulteto dekanas prof. Janas Otrembskis. Jam mirus, katedros vedėju buvo kitas žinomas kalbininkas Česlovas Kudzinovičius. Šių dviejų mokslininkų pastangomis 1958 m. Poznanėje buvo išleista Britų muziejuje saugoma Samuelio Boguslavo Chilinskio versta lietuviška Biblija. Nuo 1988 m. Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Kalbotyros institute pradėjo veikti Baltų kalbų skyrius, kuriame studijuoja keletas studentų.[4] Universitete dėstė žinomi Lietuvos filologai dr. Pranas Gražys ir dr. Kazimieras Juozas Ambrasas, bibliotekoje saugomas Kazimiero Kristupo Daukšos 1836–1844 m. surinkto lenkų-lietuvių kalbų žodyno rankraštis, taip pat Tilžės Lietuvių literatūros draugijos rinkiniai.

Ekonomika

redaguoti

Poznanė yra vienas didžiausių šalies ekonominių centrų. Tai svarbus pramonės, prekybos, logistikos ir verslo turizmo centras.

Makroekonominis vaizdas

redaguoti

2011 m. Poznanėje sukurto bendrojo vidaus produkto (BVP) vertė siekė 42,1 mlrd. zlotų ir tai buvo penktas rezultatas šalyje po Varšuvos (204,1 mlrd.), Krokuvos (45,6 mlrd.), Katovicų subregiono (42,8 mlrd.) ir Trijų miestų (42,5 mlrd.). Šis skaičius yra didesnis už Vroclavo (38,1 mlrd.), Lodzės (35,4 mlrd.) ar Ščecino (19,6 mlrd.) ir kitų miestų BVP. 2011 m.[5] Poznanė sukūrė 2,8 % Lenkijos BVP, kuris tuo pat metu sudarė 29,5 % Didžiosios Lenkijos vaivadijoje sukurto BVP. 2017 m. Poznanėje sukurto BVP vertė siekė 55,8 mlrd. zlotų ir sudarė 2,8 % Lenkijos BVP.[6]

Poznanėje nedarbo lygis yra mažiausias šalyje. 2022 m. balandžio pabaigoje nedarbo lygis mieste buvo 1,4 % (4,8 tūkst. bedarbių); toks pat nedarbo lygis užfiksuotas ir Poznanės apskrityje - 1,4 % (2,9 tūkst. bedarbių). Panašiai žemas nedarbo lygis buvo tik Sopote (1,7 proc.) ir Vroclave (taip pat 1,7 proc.).[reikalingas šaltinis]

Poznanės statistikos tarnybos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Poznanėje (įmonių sektoriuje) 2022 m. sieks 7677,08 zlotų bruto.[7] REGON registro duomenimis, Poznanėje yra apie 127 000 nacionalinio ūkio subjektų.[8]

2005 m. miestas buvo pripažintas viena patraukliausių vietų investuoti Lenkijoje. Remiantis investuotojų pateikta informacija, apskaičiuota, kad 1990-2010 m. Poznanėje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų vertė siekė 6,6 mlrd. dolerių.[9]

Miesto biudžetas 2013 m. baigėsi su maždaug 2,66 mlrd. zlotų (2664 mln. Lt) pajamomis ir maždaug 2,69 mlrd. zlotų (2693 mln. Lt) išlaidomis. Biudžeto deficitas sudarė 29 mln. zlotų. Metų pabaigoje miesto skola buvo apie 1,85 mlrd. zlotų (1849 mln. Lt), o tai sudarė 69,41 % miesto pajamų.[reikalingas šaltinis]

Baidarių ir kanojų irklavimas

redaguoti

Mieste tris kartus vyko pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionatas.

Futbolas

redaguoti

Futbolo klubai

redaguoti

Stadionai

redaguoti
  • Miesto stadionas, kurio talpa virš 40 tūkst. žiūrovų.
  • Stadion przy Drodze Dębińskiej, kurio talpa 4 694.

Taip pat skaityti

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti

Galerija

redaguoti

Nuorodos

redaguoti