Vikipedija

Žadeikiai (Kretinga)

Kitos reikšmės – Žadeikiai (reikšmės).
Žadeikiai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Žadeikiai
Žadeikiai
55°55′26″š. pl. 21°26′02″r. ilg. / 55.924°š. pl. 21.434°r. ilg. / 55.924; 21.434 (Žadeikiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų (2021) 81
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žadeĩkiai
Kilmininkas: Žadeĩkių
Naudininkas: Žadeĩkiams
Galininkas: Žadeikiùs
Įnagininkas: Žadeĩkiais
Vietininkas: Žadeĩkiuose

Žadeikiai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2 km į rytus nuo Kartenos, prie kelio  A11  Šiauliai–Palanga . Per kaimą teka Paltis – dešinysis Minijos intakas.

Istorija redaguoti

Kaimas įkurtas XVI a., suformuotas Valakų reformos metu. XVI-XVII a. vadintas Žadeikaičiais, o nuo XVIII a. – Žadeikiais. Vardas kilo nuo pirmojo naujakurio Žadeikio, kurio vaikai ir vaikaičiai buvo vadinami Žadeikaičiais. Žadeikaičių kaimas pirmąkart paminėtas 1566 m. Kretingos valsčiaus inventoriuje. Tuo metu kaimas priklausė Paminijės vaitystei ir valdė per 45 valakus žemės, iš kurios 32 valakai buvo ariami. Juos iš dvaro 1566 m. nuomavo 41, o 1572 m. – 23 valstiečių šeimos.

1611 m. Žadeikaičiai priklausė Asteikių vaitystei. Prie Minijos jau buvo įsikūręs Žadeikaičių užusienis – naujakurių vienkiemis, įkurtas bendro naudojimo ganykloje už valakais išmatuotų dirbamų žemių. 1771 m. Žadeikių kaimui priklausė daugiau kaip 47 valakai žemės, iš kurios dirbami tebebuvo 32 valakai. Juos nuomavo 37 valstiečiai. Žadeikaičių užusienio jau nebebuvo, tačiau prie kelio į Rubulius kūrėsi kitas užusienis.

XVI–XVIII a. kaimas turėjo dvejas kapines. Dalis gyventojų savo artimuosius laidojo Palčio pakrantėje veikusiose kapinaitėse, o kiti – prie senojo Kartenos–Kretingos kelio, Minijos slėnio terasoje. Nuo XIX a. mirusieji laidojami Kartenos parapijos kapinėse.

XIX a. kaimas panaikintas, o jo žemėje įkurti du palivarkai – Kretingos dvaro ūkiniai padaliniai. Pirmiausia, XX a. pradžioje, prie Minijos upės ir senojo Kartenos–Kretingos kelio įsikūrė Miniuvkos (Miniovkos, Mineikiškių) palivarkas, o 1846 m. centrinėje kaimo dalyje grafas Nikolajus Zubovas įkūrė Žadeikių palivarką. Priešais Miniuvkos palivarko sodybą Minijos dešiniojo kranto šlaite ir terasose apie 1855 m. N. Zubovo sumanymu buvo pasodintas ąžuolynas[2], kuris vadinamas Daigų mišku.

1915 m. pavasarį Žadeikiai ir Miniuvka atsidūrė Rusijos–Vokietijos karo fronto paribyje. Prie Minijos vyko nedideli, tačiau įnirtingi susirėmimai tarp vokiečių ir rusų karinių dalinių. Jų metu žuvusius kareivius vokiečių karinė valdžia palaidojo kaimo pakraštyje, Daigų miške.

1923 m. Kretingos valsčiaus Miniuvkos palivarke buvo 1 kiemas ir 10 gyventojų, o Žadeikių palivarke – 5 kiemai ir 129 gyventojai. Lietuvos žemės reformos metu valstybė abu palivarkus nusavino, o jų žemes išdalino savanoriams ir kumečiams. Išparceliuotas Žadeikių palivarkas 1927 m. buvo pavadintas Žadeikių kaimu, prie kurio prijungtos ir buvusio Miniuvkos palivarko žemės. Tarpukariu kaimas buvo priskirtas Kartenos valsčiui. Miniuvkos palivarko sodyba buvo nugriauta, o Žadeikių palivarko centras paverstas pavyzdiniu valstybiniu ūkiu, kurį 1927 m. išsinuomavo, o 1939 m. nusipirko Kretingos apskrities agronomas Jonas Raudonis.

Stambiausi ūkininkai buvo agronomas J. Raudonis, valdęs 59 ha žemės, ir Juozas Rutkauskas. Kiti ūkininkai turėjo po 8–12 ha žemės. Kaime gyveno kalvis Pranas Machtas. J. Raudonis 1938 m. įsivedė pirmąjį kaime telefoną.

1940 m. birželio mėn. Daigų miškelyje buvo įrengta raudonarmiečių stovykla, o Raudonių sodyboje (dvare) įsikūrė karinio dalinio karininkai ir štabas. 1941 m. birželio 14 d. iš kaimo į Rusija buvo ištremta Stasė Gudauskienė[3]. Kiti ūkininkai, siekdami išvengti galimų represijų, bandė trauktis į Vakarus: 1941 m. į Vokietiją repatrijavo Jonas Ilgaudas, Jokūbas Lekauzas, Jonas Žvilys ir Jurgis Skindorius su šeimomis. 1945 m. agronomas Jonas Raudonis ir kiti kaimo vyrai, daugiausia buvę šauliai, buvo suimti ir išvežti darbams prie Belomoro kanalo. 1945–1949 m. ištremtos P. Jonausko, P. Machto, S. Žiobako, P. Mineikio, iš tremties grįžusio J. Raudonio šeimos ir broliai Jonas ir Petras Rutkauskai (iš viso 30 žmonių).

1949 m. kaime įkurtas Žemaitės kolūkis, kurio pirmininku išrinktas K. Zajančiauskas. Partizanams 1950 m. jį nušovus, kolūkiui vadovavo P. Laurinavičius, kuris 1952 m. irgi nušautas[4]. Prasidėjus ūkių stambinimui, kolūkis sujungtas su Kartenoje veikusiu Raudonosios žvaigždės kolūkiu. Naujasis kolūkis išlaikė Žemaitės vardą, tačiau jo administracinis centras persikėlė į Karteną.

1967 m. Žadeikiai buvo elektrifikuoti, o 1978 m. prasidėjo kaimo žemių melioravimas ir vienkieminių sodybų naikinimas.

2002 m. pradžioje kaime buvo 43 ūkininkų ūkiai. Sulaukė buvusių savininkų ir buvęs Žadeikių dvaras, kuriame šeimininkauja J. Raudonio vaikaitis Gediminas Raudonis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Paminijės vaitystė, Kretingos valsčius
XVII a. Asteikių vaitystė, Kretingos valsčius
1861–1915 Kretingos valsčius, Telšių apskritis
1915–1939 Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1939–1950 Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1995 Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1987 m.[10]
83 139 201 200 131 109
1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2002 m. 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
115 108 120 81 81 -


Žymūs žmonės redaguoti

Kultūros paveldas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Edmundas Beržanskis. Ąžuolynui apie 120 metų. – Pajūrio naujienos, 1994, vas. 1, nr. 9; Ignas Jablonskis. Baudžiauninkų sodintas ąžuolynas. – Švyturys, 1969, gruod. 9
  3. ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai, Vilnius, 1993, p. 435
  4. ↑ Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 3, Vilnius, 1971, p. 860
  5. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. ↑ Žadeikiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 860 psl.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. ↑ Žadeikiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 627
  11. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Žadeikiai_(Kretinga)&oldid=6707684"