Paulius Drevinis
Paulius Drevinis (tikroji pavardė Drevinskas, 1919 m. spalio 13 d. Gulbinai, Pabiržės valsčius – 1990 m. lapkričio 22 d. Klaipėda, palaidotas Daumėnuose, Biržų rajono savivaldybė) – pedagogas, Lietuvos poetas.
Biografija redaguoti
1924–1927 m. gyveno Petriškių kaime. Baigė Biržų gimnaziją, 1943 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1948 m. sovietinio saugumo suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą, 1950 m. į Irkutsko sritį. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1958 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Nuo 1958 m. mokytojavo, daugiausia Klaipėdoje. Nuo 1963 m. Klaipėdos 8-tos vidurinės mokyklos (Nemuno gatvėje), nuo 1971 m. Klaipėdos Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Kūryba redaguoti
Poezijoje vyrauja gimtinės gamtos motyvai, praėjusio laiko apmąstymai. Parašė tremties eilėraščių, eilėraščių vaikams. Kūrybai būdinga dainingumas, klasikinė forma.[1]
Bibliografija redaguoti
- Kryžkelė kelių plačių. 1966 m.
- Tėviškės eglės. 1971 m.
- Veidai ir vardai. 1975 m.
- Peizažai. 1979 m.
- Vėl kartojas gyvenimas. 1982 m.
- Žaliu žaliuosiu uosiu. 1985 m.
- Nekrisk, žvaigždele: Eilėraščiai, sibirietiška autobiografija, atsiminimai apie P. Drevinį, P. Drevinis apie save. Klaipėda, Rytas, 1995 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aleksandras Žalys. Paulius Drevinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 143 psl.
- Biliūtė-Aleknavičienė. Meiles giesmė. Kaunas 1999 m.
- Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001 m.
- Alfonsas Jonas Navickas. Nekrisk, žvaigždele. Sudarytojas. Klaipėda 1995 m.