Viktarinas
| Viktarinas | ||
|---|---|---|
  Viktarinas |
||
| 54°01′48″š. pl. 23°46′44″r. ilg. / 54.030°š. pl. 23.779°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Veisiejų seniūnija | |
| Gyventojų | 100 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Wiktoryn[2] | |
.jpg)
Viktarinas (kai kuriuose šaltiniuose Viktarina) – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, 10 km į pietryčius nuo Veisiejų, pusiaukelėje kelio 2505 Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris , 7 km į vakarus nuo Druskininkų. Seniūnaitijos centras.
Šiaurinė kaimo dalis prisišliejus prie Veisiejų regioninio parko, ją skalauja Vilkinio ežeras. Čia pat, truputį daugiau į pietus, kitam kaimo gale – Stirtų ežeras. Per kaimą vinguriuoja Vilkinės upelis, jungiantis abu ežerus. Be to, už 1 km į rytus telkšo Vidugašlio ežeras. Kaimas yra ganėtinai senas, išsidėstęs gražiame reljefe ir prisiglaudęs prie brandaus Leipalingio girios pušyno.
Etimologija
redaguotiPavadinimas kilęs iš vardo Vi̇̀ktoras, Vi̇̀ktaras, Vi̇̀ktaris.[3]
Istorija
redaguotiViktarino dvaras minimas nuo 1819 m.[4]
XIX a. pab. Viktarino palivarkas ir dvaras pateko į Seinų apskrities Leipalingio valsčių, Veisiejų parapiją.[5]
Maždaug iki 1985 m. kaimas buvo Abarauskų apylinkės centras.
LTSR laikais Viktarinas buvo Ančios kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Veikė ryšių skyrius, felčerių ir akušerių punktas (nuo 1961 m.), mokykla (1921–1949 m. pradinė, 1949–1961 m. septynmetė, 1961–1986 m. aštuonmetė, nuo 1986 m. devynmetė).[4]
Gyventojai
redaguoti | |||||||
| 1827 m. | 1866 m. | 1888 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 21 | 43 | 53 | 58 (dvare) |
60 | 167 | ||
| 1979 m.sur.[10] | 1987 m.[4] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | ||
| 172 | 161 | 158 | 151 | 124 | 100 | ||
| |||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Viktarinas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 516
- ↑ Wiktoryn. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 449 psl. (lenk.)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Viktarinas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 750 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra
redaguoti- Viktarina (sud. Juozas Margelis). – Marijampolė: UAB „TeleSATpressa“, 2004. – 76 p.: iliustr. – ISBN 9955-607-12-2