Semeliškių šv. Lauryno bažnyčia

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kitos reikšmės – Šv. Lauryno bažnyčia.

54°39′59″š. pl. 24°39′08″r. ilg. / 54.6664°š. pl. 24.6521°r. ilg. / 54.6664; 24.6521

Semeliškių šv. Lauryno bažnyčia

Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Elektrėnų
Savivaldybė	Elektrėnų savivaldybė
Gyvenvietė	Semeliškės
Adresas	Užupio g. 22
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1783 m.
Klebonas	Gediminas Mieldažis

Semeliškių šv. Lauryno bažnyčia – bažnyčia, stovinti Semeliškių miestelyje, Strėvos krante, 13 km į pietus nuo Elektrėnų. Pastatyta apie 1783 m., viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje.

Istorija redaguoti

Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės, Strėvos kairiajame krante. Ldk Aleksandras Jogailaitis 1501 m. ir 1502 m. bažnyčiai skyrė fundaciją, 1506 m. [Klebonas|klebonui]] leido laikyti smukles. Iki 1511 m. Semeliškių bažnyčia gaudavo dešimtinę iš Žiežmarių dvaro 1637 m. klebono jurisdikcijoje buvo 18 valstiečių šeimų.

1655 m., per karą su Rusija, bažnyčia sudegė. 1664 m. atstatyta. 1699 m. vėl sudegė. Manoma, kad ji tais pačiais metais atstatyta. Apie 1770 m. pastatyta medinė prieglauda. Nuo 1772 m. vyksta Šv. Roko atlaidai. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1782 m. bažnyčia buvo sunykusi, bet tebestovėjo. Greta senosios 1783 ar 1786 m. pastatyta nauja bažnyčia.

1868 m. Vilniaus gubernatorius pritarė stačiatikių dvasininkijos prašymui uždaryti bažnyčią ir joje įrengti cerkvę. Generalgubernatorius nesutiko. 1901 m. bažnyčia buvo sumenkusi. 1902 m. parengtas naujos mūrinės bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido. 1912 m. senoji medinė bažnyčia suremontuota. Ji garsėjo Šv. Roko atlaidais. 1905 m. kunigas Jonas Masiulis bažnyčioje pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai.

Juozapas Būčys (1872–1946 m., palaidotas šventoriuje), Semeliškėse klebonavęs nuo 1935 m., katekizavo tik lietuvių kalba. Vikaras Alfonsas Petraitis pastatė kleboniją, vikariją, parapijos salę. Kunigas J. Vaišnora su parapijiečiais 1949–1953 m. bažnyčią suremontavo.

Nuo 1977 m. iki 2002 m. parapijoje klebonavo kun. Romualdas Šalčiūnas, vėliau kun. Gintautas Antanas Jančiauskas.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. parapijos klebonu yra Gediminas Mieldažis.^[1]

Architektūra redaguoti

Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, stačiakampe apside. Virš stačiakampių fasado durų įrengtas arkinis langas su baltais rėmais. Frontono centre – mažas apskritas langelis. Šoninės sienos suskaidytos trimis siaurais piliastrais ir turi po 5 didelius langus. Sienos apmuštos gulsčiomis lentelėmis, išskyrus apsidės vidų. Vidus 3 navų. Viduje barokinis, XVIII a. altorius, kurį sudaro stalelis ir profiliuotuose rėmuose įtaisyti Šv. Kazimiero ir Jėzaus Nazariečio paveikslai. Altorius 1975 m. čia buvo atkeltas iš Žiežmarių bažnyčios.

Šventorių juosia stulpinė tvora su metalinėmis grotelėmis. Tolimajame kampe stovi Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo koplyčia, pastatyta 1857 m.

Seniausias varpas Lietuvoje redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Semeliškių varpas.

Šalia šventoriaus stovi varpinė. Joje yra du XVIII a. varpai ir seniausias visoje Lietuvoje – 1442 m. varpas su gotikiniu įrašu. Šis varpas 1915 m. buvo evakuotas į Rusiją, o į Semeliškes perkeltas tik 1927 m. sausio 25 d. Varpo aukštis siekia 53 cm, skersmuo – 55 cm, jis sveria 123 kg. Šiuo metu varpas nėra naudojamas, nes yra įtrūkęs.^[2]