Rudaminos dvaras (Lazdijai)
| Rudaminos dvaras | |
|---|---|
 Rudaminos dvaras
| |
| Vieta | Rudamina (Lazdijai) |
| Įkurtas | XVI a. |
| Rūmų stilius | Klasicizmas |
| Bajorų giminės | Plikiai (1537-1576), Masalskiai (1576-XVII a.), Skorulskiai XVII a., Turčinavičiai XVIII a., Vitkevičiai XIX a., Gavronskiai (iki 1914). |
| Pastatų būklė | Restauruojamas |
Rudaminos dvaras – dvaras, esantis Rudaminos miestelyje, Lazdijų raj. savivaldybėje.
Istorija redaguoti
Rudaminos dvaras pradėtas kurti 1537–1538 m. bajoro Petro Plikio. Už karo tarnybą iš Merkinės ir Punsko laikytojo Jono Zaberezinskio jis gavo 10 valakų žemės tarp jau buvusių kaimų (Maišymų, Paliūnų, Trakiškių, Karužų) pelkėtoje miškingoje vietoje prie Rudaminos upelio[1].
Apie 1555 m., mirus Petrui Plikiui, jo buvusi valda perėjo sūnui Bogdanui Plikiui. Tikėtina, kad jau XVI a. antroje pusėje čia stovėjo medinis vienaaukštis dvaras, perimetrais atitikęs dabartinį.
1576 m. Rudaminą nupirko Teodoras Atanazas Masalskis. Jo sūnus, Gardino žemės pateisėjas, Nemunaičio girininkas Grigalius Masalskis (Grigorijus Afanasovičius Masalskis) vedė Bogdano Plikio našlę, po pirmosios žmonos mirties vedė Mariją Račkaitę, kuri kraičio atsinešė Račkų dvarą su šešiais kaimais.
Grigalius ir Marija Masalskiai pastatė mūrinius dvaro rūmus, 1592 m. finansavo pirmosios, mūrinės Rudaminos bažnyčios statybą.
1596 m. po Grigalius Masalskio mirties valdas paveldėjo sūnus Lukas Felicijus Masalskis. Šis 1590 m. vedė Kotryną Skorulskaitę, su kuria turėjo du sūnus - Stasį Kazimierą ir Jurgį Mikalojų. Po Jurgio Mikalojaus Masalskio mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Petras Masalskis. Pastarasis mirė bevaikis ir dvaras atiteko Masalskių giminaičiams Skorulskiams.
Skorulskiai Rudaminos dvare negyveno, XVII a. antroje pusėje jie buvo labai apleisti. 1740 m. dvarą iš Skorulskių nupirko Trakų vaivadijos iždininkas Mikalojus Turčinavičius-Sušickis, jis iš naujo atstatė pradėjusius irti dvaro pastatus, juos rekonstravo, išplėtė valdas, įsigydamas naujus kaimus ir palivarkus.
1755 m. Mikalojus Turčinavičius-Sušickis surašė testamentą, išreiškė valią, kad po jo mirties Rudaminos dvarą valdytų jo žmona Teresė Remerytė Turčinavičienė ir sūnus Adomas Turčinavičius-Sušickis. 1765 m. mirė Mykalojus Turčinavičius, o 1769 m. ir jo buvusi žmona Teresė. Iki Adomo Turčinavičiaus pilnametystės ūkį tvarkė samdyti ūkvedžiai. Jaunasis dvarininkas, tapęs visiškai savarankišku, 9-jame dešimtmetyje rekonstravo rūmus, jie įgauna dabartinį planą, turėjo žmoną Ievą ir dukrą Teresę[2].
Adomas Turčinavičius mirė 1810-1819 laikotarpiu, po jo mirties Rudaminos dvarą paveldėjo duktė Teresė, ištekėjusi už generolo Tado Suchorževskio. Našlė Teresė Turčinavičiūtė Suchorževska testamentu paliko Rudaminos dvarą savo dukterėčiai Elvyrai Šemetaitei Vitkevičienei.
Rudaminos dvaras. 1873 m.
Elvyra Šemetaitė Vitkevičienė su vaikais 1868 m. grįžo iš tremties ir katorgos Tomske, Rusijoje[3]. 1869 m. paveldėjo Rudaminos dvarą, čia gyveno su savo vaikais, čia juos aplankydavo ir sūnus Stanislovas Vitkevičius - dailininkas, architektas, rašytojas. Dvaras buvo praskolintas ir 1872 m. turėjo būti parduotas iš varžytinių. Tuomet sudarytas smulkus Rudaminos dvaro aprašymas, kuriame išvardyta 16 dvaro pastatų ir 14 iš molio drėbtų trobų kumečiams gyventi. Prie dvaro buvęs sodas, užėmęs apie 8 margus žemės. Minimi ir penki ten buvę tvenkiniai.
1873 m. dvaras perėjo Igno Vitkevičiaus ir Elvyros Šemetaitės Vitkevičienės sūnui Jonui Vitkevičiui, kuris vedęs Oną Lopacinskaitę, 1881 m. Rudaminos dvare susilaukė sūnaus Jono Koščiso Vitkevičiaus, veliau tapusio garsiu architektu[4].
Iš bylos apie gaisrą, įvykusį Rudaminos palivarke 1894 m., aiškėja, kad jau 1887 m . dvaras priklausė Anai Komar ir Vladimirui Gavronskiams. Savininkai dvare negyveno, apsilankydavo tik retkarčiais, nes gyveno Varšuvoje. Vladimiras Gavronskis mirė 1914 m.
Tarpukario laikotarpiu dvarą valdė ir pats ten gyveno Leiba Zimanas. Po jo mirties dvaras liko žmonai Tonei Zimanienei ir dukroms Eugenijai bei Sofijai Onai. Rudaminos dvaro įpėdinių įgaliotiniu buvo majoras Vincas Matulionis. Jis vedė Sofiją Oną Zimanaitę ir tapo vienu iš dvaro savininkų.
1923 m. Rudaminos dvaro žemės buvo išparceliuotos, paliekant savininkams 80 ha žemės. 1940 m. Rudaminos dvaras iš Sofijos Onos Matulionienės buvo nacionalizuotas. Pokario metais buvusioje dvarvietėje įsikūrė kolūkis, daugelis senų pastatų nunyko arba buvo nugriauti.
Rudaminos dvaro sodybos fragmentai 1992 m. įrašyti į saugomų kultūros paveldo objektų registrą.[5]
2001 m. dvaro rūmų pastatą įsigijo dabartiniai savininkai iš Medicinos banko per varžytines, jie pradėjo rūpintis pastato tyrimais bei restauravimo darbais[6].
Rudaminos dvaro sodybos fragmentus Kultūros paveldo departamentas 2015 m. paskelbė valstybės saugomu kultūros objektu [7].
Architektūrinės vertybės redaguoti
Rudaminos dvaro sodyba yra unikali išlikusia XVI amžiaus sienine tapyba ant ponų namo fasado. Taip pat yra išlikę nemaža dalis senojo dvaro pamatų, rūsio arka, durų angos, architektūros ir puošybos elementai, tvarto, parko, tvenkinių sistemos fragmentai.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Margarita Janušonienė. „Aštriosios Kirsnos ir Rudaminos dvarai. Istorija ir dabartis. 2009“. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 26 d..
- ↑ Benjaminas Mašalaitis. „Adomas ir Ieva gyveno Rudaminoje. 2018-11-14“. Nuoroda tikrinta 2018 m. lapkričio 19 d..
- ↑ Živilė Kavaliauskaitė. „Vitkevičių šeimos istorija: angelas iš Pašiaušės dvaro. 2018-12-21“. Nuoroda tikrinta 2018 m. lapkričio 26 d..
- ↑ nakačia. „Rudaminos dvaras. 2015-11-27“. Suarchyvuotas originalas 2018-11-19. Nuoroda tikrinta 2018 m. lapkričio 19 d..
- ↑ „Rudaminos dvaro sodybos fragmentai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2022-11-26.
- ↑ Audronė Kaušinienė. „Rudaminos dvaro (Lazdijų r.) eksterjero sienų tapybos dekoro konservavimo problemos. 2016“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 26 d..
- ↑ „Rudaminos dvaro sodybos fragmentai paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. 2015-02-27“. Suarchyvuotas originalas 2018-11-19. Nuoroda tikrinta 2018 m. lapkričio 19 d..