Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis | |
---|---|
Radvilos | |
Trimitai | |
Gimė | 1549 m. rugpjūčio 2 d. Čmieluve, Lenkija |
Mirė | 1616 m. vasario 28 d. (66 metai) Nesvyžiuje, LDK, ATR |
Palaidotas (-a) | Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia |
Tėvas | Mikalojus Radvila Juodasis |
Motina | Elžbieta Radvilienė |
Sutuoktinis (-ė) | Elžbieta Eufemija Vyšnioviecka |
Vaikai | Jonas Jurgis Radvila Elžbieta Radvilaitė Albertas Vladislovas Radvila Mikalojus Radvila Kristupas Mikalojus Radvila Žygimantas Karolis Radvila Kotryna Radvilaitė Kristina Radvilaitė Aleksandras Liudvikas Radvila |
Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, kartografas. |
Vikiteka | Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis |
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (lenk. Mikołaj Krzysztof Radziwiłł (Sierotka); 1549 m. rugpjūčio 2 d. Čmieluve – 1616 m. vasario 28 d. Nesvyžiuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas, kartografas.
Biografija
redaguotiKunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos-Nesvyžiaus linijos,[1] Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Elžbietos Radvilienės sūnus. Broliai Jurgis Radvila, Albertas Radvila ir Stanislovas Radvila II, seserys Elžbieta Radvilaitė-Mieleckienė, Sofija Radvilaitė-Čemienė, Ona Radvilaitė (1553-1590)-Tvorovskienė ir Kristina Radvilaitė-Zamoiskienė.
Šeima
redaguotiŽmona Elžbieta Eufemija Vyšnioviecka (Halaszka Eufemia Wiśniowiecka), vaikai Jonas Jurgis Radvila, Elžbieta Radvilaitė Tečinskienė, Albertas Vladislovas Radvila, Mikalojus Radvila (mirė mažas), Kristupas Mikalojus Radvila (1590–1607), Žygimantas Karolis Radvila, Kotryna Radvilaitė (1593–1600), Kristina Radvilaitė (1593–1599), Aleksandras Liudvikas Radvila.
Tikėjimas
redaguotiIšauklėtas kalvinizmo dvasia, po tėvo mirties išvykęs studijuoti į Romą susitiko poetą ir humanistą kardinolą Stanislovą Hozijų ir jėzuitą teologą Petrą Skargą, kurie įkalbino jaunikaitį pereiti į katalikybę. Tapęs aršiu kontrreformacijos veikėju vėl atidarė tėvo uždarytas bažnyčias Šidlavos žemėje.
Rėmė bažnytinę uniją, kurią inicijavo spaustuvę, kurioje spausdino jėzuitų literatūrą. Nesvyžiuje pastatė jėzuitų bažnyčią ir vienuolyną.
1582–1584 m. surengė piligrimišką kelionę į Šventąją žemę, keliavo po Siriją, Egiptą. Šią kelionę aprašė knygoje „Kelionė į Jeruzalę“, kuri išleista 1601 m. lotynų kalba, tačiau vertinga joje išdėstytomis geografinėmis žiniomis ir pastebėjimais.
Mokslai ir karjera
redaguoti1563–1567 m. studijavo geografiją ir mediciną Leipcige, vėliau Romoje ir Paryžiuje.
Valstybės tarnyba
redaguotiLivonijos karo metu 1568 m. dalyvavo Ūlos (Časnikų) mūšyje, 1569 m. paskirtas Lietuvos dvaro maršalka, 1573 m. pasiuntinybės pas Henriką Valua Paryžiuje dalyvis. Vėliau dalyvavo Stepono Batoro žygyje į Maskvą.
Nuo 1578 m. Lietuvos didysis maršalka.
1590–1604 m. Trakų vaivada, nuo 1604 m. Vilniaus vaivada.
Veikla
redaguoti1585 m. iš dalies atnaujino giminės pilį Šidlavoje, o 1591 m. miesteliui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Nesvyžiuje įrengė fortifikacinius įtvirtinimus, aprūpino tvirtovę pabūklais, pastatė Nesvyžiaus pilį, Nesvyžiaus kolegiją (1599 m.); statė kelius ir ligonines. Išplėtojo filantropinę veiklą, rėmė neturtingus studentus.
Kartografas
redaguotiĮ Lietuvos ir pasaulio geografijos istoriją įėjo 1590–1600 m. organizuotomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko kartografavimo ekspedicijomis. Jų pagrindu buvo sudarytas ir 1613 m. Amsterdame išleistas vienas tiksliausių tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Dabar žemėlapis laikomas vienas iš geriausių renesanso kartografinių kūrinių. Saugomas Upsalos muziejuje.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.
Nuorodos
redaguotiGalerija
redaguoti-
Radvilų rūmai Nesvyžiuje
-
Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio vaikai
-
Mikalojaus knyga apie jo kelionę į Jeruzalę (išspausdinta 1601 metais Braunsberge)
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Ostapas Valavičius |
Lietuvos dvaro maršalka 1569–1579 |
Po to: Albertas Radvila |
Prieš tai: Jonas Chodkevičius |
Lietuvos didysis maršalka 1579-1586 |
Po to: Albertas Radvila |
Prieš tai: Jonas Hlebavičius |
Trakų kaštelionas 1586–1590 |
Po to: Aleksandras Frydrichas Pronskis |
Prieš tai: Jonas Hlebavičius |
Trakų vaivada 1590–1604 |
Po to: Aleksandras Chodkevičius |
Prieš tai: Kristupas Radvila Perkūnas |
Vilniaus vaivada 1604–1616 |
Po to: Jonas Karolis Chodkevičius |
Prieš tai: Mikalojus Radvila Juodasis |
Radvilų giminės galva 1565–1616 |
Po to: Jonas Jurgis Radvila |
Prieš tai: Mikalojus Radvila Juodasis |
Šydloveco miesto grafas 1565-1616 |
Po to: Albertas Vladislovas Radvila |
Pareigybės |
---|