Atverti pagrindinį meniu

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

(Nukreipta iš puslapio Pivašiūnų bažnyčia)

Koordinatės: 54°27′38.7″ š. pl. 24°22′20″ r. ilg. / 54.460750°š. pl. 24.37222°r. ilg. / 54.460750; 24.37222

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Pivasiunu Svc. Mergeles Marijos Emimo į dangu baznycia.jpg
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Alytaus
Savivaldybė Alytaus rajonas
Gyvenvietė Pivašiūnai
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1825 m.
Stilius klasicizmas
Bažnyčią supa kapinės

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Pivašiūnų kaime, 9 km į pietryčius nuo Butrimonių. Bažnyčia garsėja Dievo Motinos paveikslu.

Marijos garbei kasmet vyksta Žolinės atlaidai. Parapijoje veikia Eičiūnų koplyčia.

Dievo Motinos paveikslas Pivašiūnų herbe

IstorijaKeisti

Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis 1639 m. padovanojo Senųjų Trakų benediktinų abatijai. Vienuoliai 1648 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės koplyčios vietoje. Bažnyčia kelis kartus degė. 1799 m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 altoriai.

1825 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais Trakų dominikono Celestino Sarakos rūpesčiu ant kalvos pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. XIX a. antrojoje pusėje į Pivašiūnus buvo skiriami lietuviškai nemokantys kunigai. Pamokslai lietuviškai pradėti sakyti apie 1891 m., tačiau atkėlus lenką kunigą, vėl panaikinti.

19111918 m. Pivašiūnuose klebonaujant Alfonsui Petruliui (Nepriklausomybės akto signataras) pamaldos vyko lietuvių kalba, užtat jis buvo skundžiamas dvasinei vyresnybei, šmeižiamas lenkų spaudoje. 1913 m. įsteigtas „Ryto“ draugijos skyrius.

1935 m. bažnyčia atnaujinta. Pivašiūnuose ilgai klebonavo Antanas Deksnys (1867–1949). Po Antrojo pasaulinio karo klebonų Jono Kaušylos ir Jono Žemaičio rūpesčiu bažnyčia atnaujinta. Klebonas J. Kaušyla 1946 m. buvo suimtas ir ištremtas. Į Lietuvą grįžo 1955 m.

2010 m. naktį į rugpjūčio 8 dieną, savaitę prieš Žolinės atlaidus, didelio viesulo metu smarkiai nukentėjo bažnyčios šventorius, nukrito daug medžių. Pati bažnyčia nenukentėjo.

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia klasicistinė, lotyniško kryžiaus plano, su 4 mūrinių kolonų portiku, trikampiu frontonu. Vidus 3 navų. Didžiajame altoriuje yra stebuklingu laikomas tapytas Dievo Motinos paveikslas su sidabriniais apkalais (1943 m. restauruotas; 1988 m. vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotu vainiku, gavo Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos titulą). Spėjama, kad jis galėjęs būti atvežtas iš Turkijos ir buvęs jau pirmojoje kaimo bažnyčioje 1648 m.

Šventoriaus tvora akmenų mūro, su klasicistiniais triumfo arkos formos vartais. Prie bažnyčios stovi medinė varpinė, slėnyje – medinė Pakalnės koplyčia.

NuorodosKeisti