Petras Oleka
Vaidmenyje Dž.Verdžio "Rigolete"
Gimė 1895 m. lapkričio 9 d.
Rusija Maskva, Rusija
Mirė 1975 m. balandžio 17 d. (79 metai)
Lietuva Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė
Veikla dainininkas, režisierius, pedagogas

Petras Oleka (1895 m. lapkričio 9 d. Maskvoje1975 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – Lietuvos dainininkas (bosas), režisierius, pedagogas.

Biografija redaguoti

Gimė gydytojo šeimoje Maskvoje. Čia baigęs gimnaziją, studijavo Maskvos universitete mediciną, mokėsi dainavimo. Nuo 1916 m. pradėjo koncertuoti.

1918 m. persikėlė gyventi į Kauną, jame (su pertraukomis) gyveno 1918–1949 m.[1] Įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Nusiųstas mokėsi Kauno karo mokykloje, 1919 m. gruodžio 16 d. ją baigė, liko, buvo kadrinis karininkas ir dėstytojas.

1918–1919 m. Juozo Naujalio muzikos mokyklos dėstytojas. 1919–1920 m. dirbo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijoje. 1920–1945 m. operos teatro solistas ir režisierius. Kūrė lietuvišką operą. Pirmajame lietuviškame Giuseppe Verdi operos „Traviata“ pastatyme atliko Daktaro ir Markizo partijas. 19221923 m. koncertavo Šiaurės bei Lotynų Amerikoje ir Vakarų Europoje.

 
Antkapis Gražiškių kapinėse

Dirbdamas Valstybės teatre, dainavimo mokėsi Romoje (1925 m.), Paryžiuje (1926 m.) ir Kaune pas Teodorą Pavlovskį. 1927 m. debiutavo kaip režisierius. Nuo 1931 m. Valstybės teatro režisierius, pastatė apie 30 spektaklių. 1936 m. Buenos Airių teatre „Colon“ pastatė M. Musorgskio „Borisą Godunovą“, N. Rimskio-Korsakovo „Carą Saltaną“ ir „Kitežą“. Nuo 1929 m. dėstė solinį dainavimą Kauno muzikos mokykloje, 1933–1949 m. – Kauno konservatorijoje. 1949–1955 m. LSSR konservatorijos operos studijos vadovas.[2][3]

Mokiniai: Vytautas Blažys, Vladas Česas, Stepas Graužinis, Juozas Indra, Stasys Yla, Irena Ylienė, Juozė Krištolaitytė-Daugėlienė, Abdonas Lietuvninkas, Edvardas Kaniava, Sofija Pusdešrytė-Adomaitienė, Jonas Stasiūnas, Stasys Gedvilas ir kt.

Palaidotas Gražiškių kapinėse (Šakių rajonas). 1981 m. pastatyto antkapinio paminklo autorius – sūnus architektas V. Oleka.[4][5]

Vaidmenys redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=OLEKA%20PETRAS Archyvuota kopija 2007-08-23 iš Wayback Machine projekto.
  2. Vaclovas JuodpusisPetras Oleka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 236
  3. Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius. Novužės krašto vaikai. - Marijampolė, 1999. - 2 d., 231 p.
  4. Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. - V.: Mintis, 1984. - 185-186 p.
  5. „Petro Olekos kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  6. Iliustruotas laikraštis, 1932 m. vasario 25 d., 5 psl.