Stasys Gedvilas

Stasys Gedvilas
Gedvilas Stasys portretas.JPG
Gimė 1921 m. kovo 7 d.
Vaidatonių k., tuometiniame Kelmės, dabar Raseinių rajone
Mirė 1987 m. spalio 14 d. (66 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Tėvai Jonas Gedvilas ir Petronėlė Gedvilienė (Zemeckaitė)
Sutuoktinis (-ė) Genovaitė Gontytė
Vaikai Daiva Gedvilaitė, Vaida Lukšienė, Darius Gedvilas
Veikla dainininkas
Organizacijos Kauno valstybinis muzikinis teatras
Pareigos solistas (bosas)

Stasys Gedvilas (1921 m. kovo 7 d. Vaidatonių kaime tuometiniame Kelmės, dabar Raseinių rajone – 1987 m. spalio 14 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos dainininkas (bosas), Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas.

BiografijaKeisti

Stasys Gedvilas gimė Vaidatonių kaime, tuo metu – Kelmės (vėliau buvo pertvarkyta į Raseinių) rajone žemaičių ūkininkų Jono Gedvilo ir Petronėlės Gedvilienės (Zemeckaitės) šeimoje. Iš vaikų jis buvo vyriausias ir vienintelis sūnus. Be jo šeimoje augo dar šešios seserys. Stasiui Gedvilui teko dirbti visus ūkio darbus, o vėliau, tėvui susirgus, buvo svarbiausias pagalbininkas. Mama, kilusi iš žemaičių bajorų giminės, norėjo sūnų išleisti į mokslus. O tėvas norėjo, kad sūnus liktų ūkininkauti. Stasys Gedvilas nuo jaunystės turėjo gražų balsą ir buvo „gražaus stoto“, tad dažnai būdavo kviečiamas įvairiomis progomis padainuoti.[1]

1933 m. jaunuolis paliko ūkį ir, nors ir nelabai noriai, išvyko mokytis į Tauragę, į aukštesniąją komercijos mokyklą, kur su pertraukomis mokėsi iki 1943 m.[2] Tačiau komercija jo visai netraukė. Nežinoma, kas paskatino Stasį Gedvilą mokytis dainuoti. Savo vaikams yra pasakojęs, kad besimokydamas komercijos mokykloje stropiausiai lankė choro repeticijas. Apie 1944 m. įstojo į Šiaulių muzikos mokyklą,[3] o ją baigęs 1949 m. – į Kauno konservatoriją[2], kuri tuo metu persikėlė į Vilnių. Įstojo lengvai – padėjo retas balsas. Stasį Gedvilą laikė „brandaus“ amžiaus jaunuoliu, nes, norėdamas išvengti tarnybos sovietinėje kariuomenėje, suklastojo gimimo liudijimą, įrašydamas gimimo datą 1913 m. kovo 25 d.[4] Slapstydamasis nuo tarnybos sovietinėje armijoje, visus metus Stasys Gedvilas išgyveno „bunkeryje“- žeminėje, įrengtoje tvarte.[1] Lietuvoje tuo metu buvo prasidėjęs partizaninis pasipriešinimas. Pas ūkininkus Gedvilus užeidavo Kęstučio būrio partizanai, vadovaujami paties Vytauto Žemaičio. Petronėlės Gedvilienės sodyba buvo tapusi partizanų ir ryšininkių susitikimo vieta, turėjo „Gėlyno“ pavadinimą. Sovietiniai saugumiečiai netruko šitai išsiaiškinti – visiems teko slapstytis, norint išvengti Sibiro ar net kalėjimo (vienai iš seserų teko kalėti penkerius metus). Nors Stasys Gedvilas tuo metu studijavo ir su partizanais ryšio nebepalaikė, naktimis būdavo „kviečiamas“ į NKVD tardymus, apie kuriuos niekam neturėjo teisės prasitarti.[1]

Studijuodamas konservatorijoje susipažino su Genovaite Gontyte, su kuria vėliau persikėlė dirbti į Kauną ir sukūrė šeimą.

Neseniai į Vilnių persikėlusiam Operos ir baleto teatrui trūko dainininkų, todėl dar nebaigęs studijų, 1951 m., Stasys Gedvilas buvo priimtas dirbti solistu.[2] 1952 m. jis baigė Vilniaus valstybinę konservatoriją (mokėsi Petro Olekos klasėje) ir gavo „operinio dainavimo“ kvalifikaciją.[5] Baigiamiesiems valstybiniams egzaminams teko paruošti vaidmenis Džoakino Rosinio operai „Sevilijos kirpėjas“ (Don Bazilijo ariją, kurią labai mėgo visą gyvenimą) ir Rimskio-Korsakovo operai „Caro sužadėtinė“. Pastatymams vadovavo SSSR nusipelnęs artistas ir Stalino premijos laureatas Kipras Petrauskas.[6] Tuometiniai konservatorijos studentai buvo įtraukiami ir į koncertinę veiklą, kurią vertindavo ir nušviesdavo ir to meto spauda.[7] Tų pačių metų rudenį Stasys Gedvilas pradėjo darbą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, kuriame išdirbo apie 20 metų.[8] Dėl besivystančios Parkinsono ligos Stasiui Gedvilui teatrą teko palikti dar karjeros pradžioje. Solistas apie 16 paskutinių savo gyvenimo metų praleido šeimos prižiūrimas namuose.[1]

Stasys Gedvilas turėjo pomėgį – fotografiją, nuotraukose įamžindavo tiek spektaklių scenas teatre, tiek ir gastrolėse.[9]

VaidmenysKeisti

Nepaisant palyginti trumpos sceninės veiklos, Stasys Gedvilas sukūrė nemažai įsimintinų vaidmenų: Džiuzepės Verdžio operoje „Rigoletas“ vaidino grafą Monteronę, Džakomo Pučinio „Bohemoje“ – Koleną, Franco Leharo operetėje „Linksmoji našlė“ – Menčį, Frederiko Levė (vok. Frederick Loewe) „Mano puikiojoje ledi“ – Pikeringą, Johano Štrauso „Venecijos naktyje“ – Testacijų, Jurgio Karnavičiaus „Gražinoje“- vaidilą, Piotro Čaikovskio „Eugenijuje Onegine“ – Greminą, Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“ – daktarą, Žoržo Bizė operoje „Karmen“ – kapitoną ir to paties kompozitoriaus „Perlų ieškotojuose“ – Nurabadą.[10] Kritikai labai teigiamai įvertina jo paruoštus Mefistofelio ir Grafo Rene vaidmenis Šarlio Guno operoje „Faustas“[11] ir Piotro Čaikovskio operoje „Jolanta“.[12][13] Tačiau mėgstamiausias buvo Don Bazilijo vaidmuo Džoakino Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“.[14]

Greta sceninių pastatymų Stasys Gedvilas kartu su kitais teatro solistais vykdavo į įmones, įstaigas, kur buvo skaitomos paskaitos tokiomis temomis, kaip „Didžiosios komunizmo statybos muzikoje“, „Lietuvių tarybinė muzika“, „Tarybiniai kompozitoriai kovoje už taiką“. Dainininkai buvo kviečiami iliustruoti paskaitas dainomis, ištraukomis iš operų, operečių.[15][16]

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Jasukaitienė Regina, „Rieda Ratai. Žmonės ir kelionės“, „Daliję džiaugsmą kitiems“, VšĮ „Kauko laiptai“, Leidinys Nr56, 2016, p. 121–127
  2. 2,0 2,1 2,2 Stasio Gedvilo asmeninis kardrų įskaitos lapas, Kauno valstybinio muzikinis teatras, Archyvas: „Stasys Gedvilas“
  3. J Arūnas, „Šiaulių muzikos mokyklos koncertas“, Literatūra ir menas, 1947 lapkričio 30 d., N44 (66), Kauno valstybinis muzikinis teatras, Archyvas, „Stasys Gedvilas“
  4. „Gedvilas Stasys“, Mažoji Lietuviškoji Enciklopedija, I Tomas, A-J, 1966 m., 534 p.
  5. Valstybinės konservatorijos egzaminų komisijos Diplomas N54693, 1952 m. birželio 28 d., "Kauno valstybinio muzikinis teatras, Archyvas: „Stasys Gedvilas“
  6. J Mikalauskas, „Opera Caro sužadėtinė koncertiniama išpildyme“, Švyturys, 1951 m. gegužės 31 d., "Kauno valstybinio muzikinis teatras, Archyvas: „Stasys Gedvilas“
  7. Z Kumpienė, „Lietuvos TSR Valstybinės konservatorijos vakarai/koncertai, Literatūra ir menas“, 1951 m. balandžio 8 d., N15 (233), Kauno valstybinis muzikinis teatras, Archyvas, „Stasys Gedvilas“
  8. Įrašas ant „Kauno valstybinio muzikinio teatro solisto Stasio Gedvilo vaidmenys“ sąrašo, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Archyvas, „Stasys Gedvilas“
  9. Janina Gudavičiūtė, „Teatras gyvuos visada“, Kauno diena, 1993 m. kovo 27 d., Kauno valstybinis muzikinis teatras, Archyvas, „Stasys Gedvilas“
  10. Vytautas Baumilas, „Pavojingas žingsnis?“, Literatūra ie menas, 1957 m. balanžio 27 d., Kauno valstybinis muzikinis teatras, Archyvas, „Stasys Gedvilas“
  11. L Staneika, „Faustas Kauno scenoje“, Kauno tiesa, 1964 m. birželio 28 d., Kauno valstybinis muzikinis teatras, Archyvas, „Stasys Gedvilas“
  12. J Gaudrimas, „Dvi premjeros“, Tarybinė lietuva, 1956 m. N221 (4027) (rus: „Две премьеры“, Советская Литва), Kauno valstybinis muzikinis teatras, Archyvas, „Stasys Gedvilas“
  13. „Jūs girdite jų balsus. Stasys Gedvilas“, Kauno tiesa, 1957-03-28, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Archyvas, „Stasys Gedvilas“
  14. V Mačius, „Naujas pastatymas“, 1953 m., N.2, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Archyvas, „Stasys Gedvilas“
  15. Kauno tiesa, „Muzikiniai lektoriumai įmonėse“, Kauno tiesa, 1952 m. lapkričio 16d., Kauno valstybinis muzikinis teatras, Archyvas, „Stasys Gedvilas“
  16. J Bajoriūnas, „Koncertai-paskaitos“, Komjaunimo tiesa, 1953 m., N24, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Archyvas, „Stasys Gedvilas“